Žinojau, žinojau, kad nereikia net spustelėti nuorodos Geni Tado Domarko blog'e , nes... bus bėdos Bet... nesusilaikiau Tai dabar jau kelinta valanda kiurksau prie giminės geneologinio medžio sudarinėjimo Jau užsipuoliau elektroniniais laiškais, SMS žinutėmis ir pan. gimines ir artimuosius, kad išsiaiškinčiau gimimo, mirimo, vestuvių datas, mergautines pavardes, vaikų ir anūkų duomenis Tokie dalykai juk taip užkabina!!!

Kol kas gana gerai išplėtota tiktai tėtės giminės pusė. Mamos pusė dar laukia savo eilės... Bet ir taip jau akys išsipūtė pradėjus skaičiuoti gimines ir artimuosius... Gerai, kad bent ne su visais intensyviai "giminiuojamės" - antraip neišsikapstyčiau iš gimtadienių, vestuvių, krikštynų, sukaktuvių ir pan. šventimo maratono

Mano Geneologinis medis

Ką gi, lauksime žinių ir pildysime intensyviai toliau

P.S.
[ Publikuota: 2008-05-05 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 101 d. ]
[ Peržiūrėta: 197 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/geneologinis_medis ]

Šiandien pirmasis gegužės sekmadienis...
Pamenu, kaip vaikystėje iš vakaro planuodavome su broliu, kaip reikės ryte pasveikinti mamytę: jei pavykdavo ją išvilioti iš namų (šiaip ji supratingai išeidavo į parduotuvę labai ilgam...), iškepdavau kokį žavų pyragą (tiesa, tas žavumas būdavo sąlyginis, nes nevisada juk viskas gaunasi taip, kaip receptų knygų paveiksliukuose...), prikarpydavome, pripiešdavome atvirukų, iš kaimynės darželio priv... na, ne, pasiskolindavome tiesiog gėlių, užkišdavome jas kur nors kambaryje, kad mama nepamatytų per anksti (dažniausiai beslėpdami aplaužydavome, bet juk ar tame esmė ). Ryte stengdavomės atsikelti anksčiau už mamą (patikėkite, tai nėra lengva! Be jos pagalbos, kai ji supratingai kiek ilgiau gulėdavo lovoje, vargu ar viskas taip sėkmingai pavyktų ) ir išvirti jai kavos, atnešti į lovą, apipulti, išbučiuoti, užversti padarytomis dovanėlėmis ir gėlėmis (gerai, jei šaknis tėtis primindavo nukarpyti, nes antraip lova būtų pilna smėlio ).

Šįryt pabudau šalia Mylimo Žmogaus draugų sodyboje. Išėjusi į kiemą, pamaniau, kad patekau į rojų - prieš akis lyg ant delno buvo nugulęs ežeras, pienių pieva konkuravo geltonumu su saulute... Rytinė kavutė kieme, besilepinant saulės glostomais pečiais ir besigardžiuojant Mylimojo atneštais ledais... Mmmm...

O tada šoki į savo ištikimąjį liūtuką ir mini į Vilnių, greitai greitai nusiaubi gėlių turgelį (kuris tokiomis dienomis klesti, spėju, net labiau nei visos maximos...), išrenki pačias nuotaikingiausias gėlytes ir mini į Vilniaus širdį - Katedrą, kur mama koncertuoja...

Kaip gražiai angelo pėdutėmis per sielą nubėgo švelnios muzikos tonai...

Ta akimirka, kai pasveikinau nusileidusią nuo Katedros balkono mamą, verta milijono! Tik motina gali šitaip džiaugtis, matydama savo vaikus!



Paskutinis akcentukas buvo pietūs Belmonte. Maistas juk ne ką mažesnis malonumas gyvenime O kai dar po to gali pasivaikščioti po tokią mielą vietą, prisiminti, kaip ji atrodė seniau, kaip mažus vaikus tėtis niurkydavo tuose kriokliuose karštomis vasaros dienomis... Smagu Prisiminimai pasaldina gyvenimo kavą...

Taigi, su žaviai miela mamos diena, Mama!

P.S.
[ Publikuota: 2008-05-04 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 100 d. ]
[ Peržiūrėta: 215 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/tau_mano_mamyte ]

Kaip žuvis be vandens ar paukštis be skrydžio, taip aš negaliu be kelionių
Penas akims, protui, kūnui ir sielai Pamatyti kuo daugiau, pabuvoti kiek įmanoma plačiau, nukeliauti kuo toliau

Kol kas tik didesnių ir žymesnių aplankytų vietų žemėlapiukas:

Nedėjau nuorodų į Lietuvoje aplankytas vietoves, nors tikrai jų nenuvertinu, daugeliu atvejų net priešingai - daug labiau vertinu, nei, pavyzdžiui, Romą, nes savo mažoje, bet mieloje Lituvėlėje turime tiek daug gražaus, kad norint viską apkeliauti ir pamatyti, tikrai nemažai laiko prireiktų

Ką gi, gero vėjo ir kad kelelis nedulkėtų! Artėja vasara = bus papildymų žemėlapyje


P.S.
[ Publikuota: 2008-05-03 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 99 d. ]
[ Peržiūrėta: 174 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/keliaukim ]

Big thank you and a huge for my fucky (= higher level than cool ) flatemate Anna who made a video when I and three crazy Erasmus (OK, Niki is the Best Erasmus pretender ) were leving Torun on the 2nd of February 2008.

It was great time those four months in Torun! I am really happy that I met so many nice people. Some of you I will never ever forget in my life!




P.S.
[ Publikuota: 2008-05-02 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 98 d. ]
[ Peržiūrėta: 333 ] • [ Komentarai: 1 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/reporter_lina_is_leaving_torun ]

Kai šis meno šedevras buvo vaidinamas Kaune, VDU Didžiojoje salėje, tai turėjau puikią progą pamatyti RockOperą netgi du kartus Buvau tarp tų laimingų mirtingųjų, kuri pažinojo vieną iš šokėjų, taigi gavau progą nemokamai prasmukti ir įsitaisyti pirmose eilėse. Iki šiol nepamiršau virpuliukų, bėgiojusių mano kūnu, kai buvo atliekamas "Meilės duetas"...




P.S.
[ Publikuota: 2008-05-01 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 96 d. ]
[ Peržiūrėta: 398 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/rockopera_jurate_ir_kastytis ]

Užsiimkime pardavimais
Kadangi šiais laikais jau dažnas iš mūsų nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be kompiuterio, o stacionarieji PC užima... gal kiek per daug vietos... be to, šiuolaikiniame "moving" pasaulyje nebežinai, kada ir kur atsidursi, tai loptopas mūsų kasdienybei tuoj taps toks svarbus, kaip oras mūsų plaučiams
Rūpindamasi, kad "neuždustumėte",
už malonią kainą
TIK 1600 Lt

siūlau

Naują nešiojamą kompiuterį ACER EX5220


Duomenys (info iš Orglita

15.4/M530/1GB/120GB/DVD-RW
Procesorius Intel® Celeron® M 530
Taktinis dažnis 1730 MHz
Front side bus 533 MHz
Spart. Atmintinė 1 MB
Lustų rinkinys Intel GL960 Express
Pagrindinė atmintis 1024 MB
Pagrindinė atmintis (maks) 2 GB
Atminties tipas DDR2-533
Diskinis kaupiklis (gb) 120 GB
Rpm 5400 rpm
Diskinio kaupiklio valdikliai Serial ATA
Ekrano dydis 15.4"
Maks. Rezoliucija 1280x800
Vaizdo plokštė Intel® Graphics Media Accelerator (GMA) X3100
Vaizdo plokštės atmintinė Naudoja pagrindinę PC atmintį
Vaizdo plokštės atmintinė (maks) 358 MB
Pelė TOUCH PAD
Baterija LITHIUM–ION 6-CELL
Baterijos talpa 3 h
Optinis įrenginys DVD Super Multi drive (DVD-RAM, DVD±R/±RW)
Diskelių įrenginys ĮRENGINIO NĖRA
Operacinės sistemos Linux
Nic 1 GIGABIT ETHERNET
Nic integruotas TAIP
Faksas/modemas 56K V.92
Wlan TAIP b/g
Bluetooth TAIP
Garso plokštė Intel High Definition Audio
Ir jungtis TAIP
Usb-jungtys 4
Pcmcia jungtys 1 QTY ExpressCard/54,I QTY TYPE II,
Firewire jungtys 1
Tv išėjimo jungtys TAIP, S-VIDEO
Išplėtimo prievadai AC adapter,Firewire,Infra-red,Line In,Line Out,RJ-11,RJ-45,S-video,USB 2.0,VGA-out,
Integruotas atminties kortelių skaitytuvas 5-in-1
Klaviatūros kalbos versija EN
PLOTIS (cm) 36
AUKŠTIS (cm) 3,03
ILGIS (cm) 26,7
SVORIS NETTO (kg) 2,88

Dovanų dar gausite tašę ir pelę. Viskas tik Jūsų patogumui!

Susidomėjai?
Skambink 8674 18 259
arba
rašyk lina[@]zhucka.net

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-30 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 95 d. ]
[ Peržiūrėta: 451 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/naujas_acer_ex5220_tik_uz_1600_lt ]

Šiandien šį straipsniuką atsiuntė man Draugas. Kilo begalinis noras pridėti kelis savo pastebėjimus.

"Žmonių įsitikinimai - kuo tiki, tą ir gauni
(Lyga.lt BLOGas)
Balandis 29, 2008

Visi žmonės gyvena vadovaudamiesi savo įsitikinimais. Politiniai, religiniai, finansiniai, medicininiai, moksliniai įsitikinimai formuoja visą mūsų pasaulėžiūrą. Žmogaus smegenys blokuoja bet kokią informaciją, kuri prieštarauja jo supratimui (štai kodėl nesusikalba skirtingą požiūrį turintys žmonės...). Įdomiausia yra tai, kad daugelis įsitikinimų, įsišaknijusių mūsų galvose, neturi nieko bendro su tikrove. (!!!) Kitaip tariant, tai paprasčiausi stereotipai, kuriuos mes priimame už gryną pinigą. Žmogaus smegenys yra baisiai įdomus aparatas. Mokslininkai teigia, kad smegenys visiškai neskiria realybės nuo vaizdinių, kuriuos žmogus susikuria savo minčių pagalba (vadinasi, visi, kaip ir Alisa, gyvename savo Stebuklų šalyse?!). Šį dėsnį galima suformuluoti dar paprasčiau - bet koks tvirtas žmogaus tikėjimas, paremtas stipriu emociniu atspalviu, neišvengiamai tampa tikrove. (prisiminkime saviįtaigos koncepciją, kuomet intensyviai tikint, kad sergi, kad gripuoji, pakyla temperatūra)

Tikėjimas kartais gali lemti mirsi ar gyvensi. Anglies šachtoje (berods tai buvo Vokietijoje) įvyko sprogimas ir keliasdešimt darbininkų liko įkalinti po žeme. Per porą valandų gelbėtojai privalėjo juos ištraukti, kitaip darbininkams grėsė mirtis dėl deguonies trūkumo. Šachtininkai buvo atkirsti dviem grupelėmis ir visi žinojo, kas jų laukia, jeigu poros valandų bėgyje nesulauks pagalbos. Vienintelis skirtumas buvo tas, kad viena grupė su savimi turėjo laikrodį, o kiti ne. Gelbėtojai iki darbininkų prisikasė tik po 4 valandų, nesitikėdami rasti nei vieno gyvo. Jie buvo apstulbę, kai pamatė, jog viena darbininkų grupė liko gyva. Iš pradžių niekas negalėjo suprasti, kaip jie galėjo išgyventi 4 valandas, jeigu deguonies užteko tik dvigubai trumpesniam laikui. Tik vėliau paaiškėjo, kad lemiamas faktorius buvo laikrodis. Pirmoji grupė nuolatos stebėjo tiksintį laikrodį ir žinojo, kad po poros valandų ateis galas. Kita grupė irgi tą žinojo, bet jie prarado laiko pojūtį, kadangi neturėjo nei mažiausio supratimo, kiek turimo laiko jau praėjo. Todėl jų organizmas sugebėjo prisitaikyti taip, kad deguonies užteko dvigubai ilgesniam laikui. Ekspertai net neabejoja, kad tai išgelbėjo jiems gyvybę. ( ! Moralas - nedėvėkite laikrodžių Joke)

Kontroliuoti ir valdyti savo mintis žmogui yra pats sunkiausias uždavinys. Pabandykit bent kelias valandas galvoti ir kalbėti tik apie tai, ko labiausiai trokštate gyvenime. Kelis kartus bandžiau, bet kol kas to nepavyko padaryti. Kažkoks protu nelabai suvokiamas reiškinys - kalbėti apie problemas, sunkumus yra žymiai lengviau, nei apie savo svajones. Turbūt todėl, tik 1 žmogus iš 100 per savo gyvenimą tampa turtingu. Todėl vos keli procentai dirbančiųjų, išėję į pensiją, gali pragyventi iš savo santaupų. Būti daugumoje ne visuomet gerai.

O kuo tikite jūs?"

Pikta, bet iš patirties žinau, kad kur kas lengviau sau įteigti neigiamus dalykus, pasėti piktžolės grūdą, kuris vėliau labai sėkmingai įsibujoja net nebeprižiūrimas, lyg kirminas į mūsų pasąmonę įsiknisa kokia negera mintis ir ten bręsta, kol vieną dieną prasiveržia lyg ugnikalnis... Mokausi pozityvaus mąstymo koncepcijos, t.y. nesureikšminti to, kas neigiama, ir YPAČ kai yra sunku, negera, pikta, nemalonu, galvoti apie teigiamus dalykus, prisiminti malonias emocijas sukeliančius įvykius, o ne dar labiau save "grūzinti" pilkomis mintimis, kurios po kiek laiko netgi pajuoduoja...

Tikiu šviesesniu... rytojumi

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-29 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 95 d. ]
[ Peržiūrėta: 492 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/moniu_isitikinimai_-_kuo_tiki_ta_ir_gauni ]

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-29 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 94 d. ]
[ Peržiūrėta: 461 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/menesio_nuotrauka-16 ]

Šiandien Alfa.lt tinklalapyje publikuotas straipsnis "Prie juodaodžių krepšininkų Kaune prikibęs lietuvis buvo sumuštas" privertė lengvai šyptelėti, bet kartu ir pasipiktinti...

Mano požiūriu, rasizmo burbulas po Berneen užpuolimo buvo gerokai išpūstas ir perpūstas, sprogdamas taškosi dabar į visas puses, drabstosi dvokiančia koše. Nesakau, kad neracionalus rasinės neapykantos kurstymas yra sveikintinas ir palaikomas, tačiau tai, kaip spauda ir didžioji dauguma visuomenės sureagavo, man atrodo, kiek perdėta. Visų pirma, mūsų mažojoje gražiojoje Lietuvėlėje kur kas gajesnė ir dažniau sutinkama yra tautinė neapykanta. Tačiau galbūt todėl, kad jau esame sąlyginai pripratę prie, tarkim, nuolatinio čigonų "linksniavimo" ar dar vienos istorijos kaip koks nors kacapas buvo sumuštas Vilniaus, Kauno ar Šiaulių centre, tai ir atbukome, taip jautriai nebereaguojame. O štai ėmė ir vienai iš vos keleto juodaodžių, esančių Lietuvoje, pliaukštelėjo per veidą!.. O vat tada ir pasipylė - kaltinimai KASP'ui, nes Berneen sumušusi mergina yra savanorė, vėl atkuto knaisiojimąsis po skin'ų gyvenimo užkulisius, kilo begalinis susirūpinimas tuo, ko jaunimas mokomas mokyklose, kokios pasaulėžiūros formuojamos jaunimo organizacijose ir pan.

Bet ne apie tai šįkart...

Skaitau minėtą straipsnį Alfa.lt. Šypteliu, kad lietuvis, būdamas girtas ir akivaizdžiai neįvertinęs jėgų skirtumo, gavo į kailį. Kartais sveika Tačiau vat tai sukėlė pyktį:

"Pirminiais duomenimis, apie 16.11 val. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato budėtojai sulaukė daugybės miestiečių skambučių, kad Vilniaus g. vyksta muštynės, mušamas juodaodis."

Ne, ne tai, kad praeiviai skambino į policiją mane suerzino. O tai, kad į tokią situaciją, kai "mušamas juodaodis", žmonės ryžtasi sureaguoti, išsitraukti mobilius ir pasivarginti susukti 112, pranešti apie įvykį... O jei gatvėje mušasi keli baltaodžiai? Jei du vaikinukai spardo vieną ant žemės besiraitantį brandaus amžiaus vyrą? Jei keli paaugliai talžo jauną panelę? Jei kojų baliuje smaginasi keliolika neblaivių piliečių, šokdami smagią polkutę ant vieno nelaimėlio galvos? Kaip tada reaguoja piliečiai?! Deja, tada labai jau retai kuris nors ryžtasi išsitraukti mobilų ir spustelėti tris lemtingus klavišus - 112. Dažniausiai žmonės nudelbia akis, pereina į kitą gatvės pusę, aplenkia didžiuliu puslankiu muštynių vietą. Gal kuris drąsesni viaukteli iš labai labai toli kokį "Baikit! Ką darot?! Iškviesiu policiją!!!", bet... neiškviečia, nes neturi jokio noro vėliau būti tampomas kaip liudininkas po nuovadas, gal nupurto mintis, jog verčiau nesikišti, nes dar pats gaus į galvą ar išsigąsta, jog banditai vėliau suras jo šeimą, artimuosius ir viskas baigsis kaip kino filme apie italų mafiją (ryŠki TV įtaka...)... Taip, man pikta dėl to, kad gerbiami Lietuvos piliečiai, po rasizmo ažiotažo spaudoje, pasidarė tokie besirūpinantys kitos rasės atstovų gėriu ir saugumu, bet liko tokie patys abejingi visiems kitiems smurtiniams išpuoliams!

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-28 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 94 d. ]
[ Peržiūrėta: 567 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/lietuviai_nebegali_buti_abejingi_smurtui_pries_juodaodzius ]

Tiek emocijų ir pojūčių, kad negaliu iš karto nesurašyti visko Taigi Step by Step, kaip sakant

Kai atėjo mano eilė ir pradėjome segioti apraišus, tvarkingai, kaip visada man nutinka, kai ateina sveikas baimės ir jauduliuko jausmas, pradėjo drebėti kairė koja (džiaugiuosi, kad tokiais atvejais vairuojant, dreba kairė, o ne dešinė, kuri įtakotų greičio pedalo spaudimą ). Na, bet kai viską susegiojus, pajutau itin nefainą krūtinės spaudimą, pagalvojau, kad noriu kuo greičiau nušokti vien todėl, kad... vėl pilna krūtine galėčiau įkvėpti "gaivaus" miesto oro OK, bet ne apie tai Trumpas, bet konkretus instruktažas, kaip elgtis, kai galiausiai nušoksi, kaip išsilaisvinti ir vėl pajusti motiną žemelę kojomis


Zapaskę išlaisvink, atsek karabiną, timptelėjusi atrišk mazgą, numesk kuprinę, jamk drąsiai juodą rankenėlę ir… žemyn! Beliko užsilipti ant palangės…


Nekenčiu jūsų už tą baltą šalmą! Ui, kaip nemėgstu šalmų... Ir tas „ar pasirašei?“ prieš pat šuolį labai jau „drąsinančiai“ suveikia Užsikerioblinimas ant palangės nesuteikia daug malonumo – kažkaip žemelė atitolsta, rodos, staiga pasidaro kiek aukščiau, nei buvo vos prieš kelias akimirkas...


O vat tada ir sudvejojau... Bet nebūčiau aš, jei kažko pradėjusi, nepabaigčiau!
„Vienas, du... OK, iš naujo – vienas, du... trys!“

Pirmą akimirką jokių emocijų, antrą akimirką spėji pagalvoti, „kur tas fcuking timptelėjimas?!“ Tada ir kojomis kažkaip refleksiškai pradedi mataruoti Nors taip sau sakiau, taip save įtikinėjau, kad nemataruosiu tomis prakeiktomis kojomis, nebėgsiu kroso ore! Na, sąmonė su pasąmone kartais prasilenkia O tada tas kiek guminis trukt, su kuriuo ir oras, įkvėptas prieš šuolį, palieka plaučius... Mintyse pakartojau sau, kad „Juk aš nesikeikiu! Aš nesikeikiu, bet... dabar galima!“ „EINA NA...!“ – nuaidėjo per slėnį ir t.t.

Chebryt, man gyvenimo spalvos paryškėjo! Siūbavausi, supausi pakibusi virš žemės, žvelgiau į tą langą, kurį vos prieš kelias akimirkas palikau ir... taip žavingai savimi didžiavausi! Po pirmo šuolio parašiutu, užstatinėjau trijų kambarių butą Vilniaus centre, kad tik leistų pakartoti. Po šio šuolio... sorry, buto jau nebeturiu, bet gal... mano liūtuką (Peugeot 306) pajamsit? Taip žmogus ir plikas basas gali likti vardan amazing pojūčių

O tada jau antra itin maloni šuolio dalis – mano mylimas berniukas mane pasitiko, šokau jam į glėbį, apsivijau kojomis liemenį, rankomis kaklą ir gavau savo užsitarnautą, viršuje pažadėtą bučiuką bei pačius nuostabiausius žodžius pasaulyje – „Didžiuojuosi Tavimi!“ Ačiū TIK Tau, nes be Tavęs tokių dalykų arba nepadaryčiau, arba jie tikrai nebūtų tooookie reikšmingi, nes, išgyvenant tai kartu, ta viena emocija, rodos, padvigubėja, sustiprėja...

Beje, ačiū Arvydui už ramų instruktažą Ir tik priminimas – kitą kartą nebijok Soldier‘io segdamas man apraišus, bijok manęs - jei nesuveržtum ko pakankamai stipriai ar pan., vėliau turėtum progą pamatyti labai piktą Zhucka

Ačiū Marko (berods... ) už pagalbą ir paramą nusileidžiant




P.S.
[ Publikuota: 2008-04-26 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 91 d. ]
[ Peržiūrėta: 752 ] • [ Komentarai: 3 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/mano_pirmasis_rj ]