Snūduriavau. Nors dar buvo ganėtinai anksti – laikrodis ciksėjo 22 valandos minutes. O aš snūduriavau, kai staiga pabudau ir įsivėpsojau į lubas. Kas ten? Svajonė... Kodėl ji ten? Nes galvoje jai nėra vietos... Kaip nėra vietos?! Mano galva užimta. Kuo?.. Kuo... Geras klausimas...
Keliuosi rytais ir jaučiu kūnu tekantį tinguliuką. Raivausi, rąžausi ir mąstau, kaip tingiu važiuoti į universitetą, sėdėti paskaitose, konspektuoti. Na, tingėti mokytis gal ir sveika arba bent jau įprasta O po pietų, po paskaitų važiuoju namo... ir vėl muistausi automobilyje ir galvoju, kaip nenoriu važiuoti namo, nes neturėsiu ką veikti, vėpsosiu tuščiai į kompiuterio ekraną, mirguliuojantį televizorių ar margus knygos lapus... Šiaip turėčiau ką veikti, tiksliau, turiu nemažai darbų, bet... tam nėra noro, o kitko nesugalvoju...


Kažkokia šlykšti savęs gailėjimosi būsena Fui...


P.S.
[ Publikuota: 2007-03-07 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 21 m. ir 40 d. ]
[ Peržiūrėta: 75 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/saves_gailejimasis/catid/7 ]