Tylioji pasaka 3
Jau trečią vasarą VšĮ Vilniuas kurčiųjų reabilitacijos centras kviečia kurčiuosius vaikus ir kurčiųjų tėvų vaikus susirinkti į stovyklą kurti tylios, truputį žavaus vaikų klegesio išmargintos, smagios, su laiminga pabaiga pasakos.
Metai po metų vaikų skaičius auga ir šiemet mūsų būrį jau sudarė net 44 įvairaus amžiaus vaikai. Paįvairinimui buvo pakeista stovyklos vieta vykome ne į Vievį, bet į Varėnos rajoną, kur Burokaraiščio kaime įsikūrusi stovyklavietė Dzūkijos šilas. Taigi liepos 10 dieną tėveliai pamojavo šurmuliuojantiems autobuse vaikams ir patikėjo juos dešimčiai dienų gerai nusiteikusiems vadovams.
Dzūkija mus pasitiko darganotu oru, bet, matyt, vaikų gera nuotaika ir trykštantis gyvybingumas pamažu išsklaidė visus lietaus debesis. Tad stovyklos metu galėjome mėgautis geru oru, kasdien aktyviai sportuoti, bėgti rytinį krosą bei visiems daryti mankštą, kuri išjundindavo net didžiausius miegaliukus ir nuteikdavo dienos kovai krepšinio, tinklinio, kvadrato aikštelėse, pergalės siekiams estafetėse, judriuosiuose žaidimuose. O sušilę, gerai pasportavę vaikai prieš pietus sugužėdavo į visai šalia esantį ežerą. Vanduo atgaivindavo ir suteikdavo naują jėgų pliūpsnį vakariniams renginiams, kuriems reikėdavo kūrybingumo, išradingumo, sutarimo komandoje, draugiškumo, o kartais net tėvų pagalbos. Žavu buvo stebėti net didžiausius neklaužadas, parimstančius ties vakarui kuriamu pasirodymu, besistengiančius padaryti viską geriausiai ir gražiausiai.
Gimtadienis šventė, kurios negalima pamiršti! Kadangi stovyklaudami turėjome net dvi jubiliates, pasistengėme jas palepinti dėmesiu, dovanomis ir, žinoma, tortu. Kaip žėrėjo Eimutės akys ir veidą puošė didelė nuostabi šypsena, kai prieš ją išdygo jos gimtadienio tortas. O vadovei Giedrei deklamuojami ketureiliai tebuvo viena iš užduočių, kurias vaikai turėjo atlikti orientacinio žygio metu. Pabėgioję po mišką, paieškoję mįslingomis nuorodomis apibūdintų daiktų, susikaupę ir šiek tiek nurimę, kurdami sveikinimą vadovei, vaikai galiausiai sugužėjo į žavią miško aikštelę, kurioje laukė pietūs. Juk gamtoje valgyti visada smagiau!
Išsilakstę, išsidūkę sportinių varžybų metu, išeikvoję dienos kūrybinę energiją renginiuose, vaikai sugužėdavo į vakarais vykstančias ACME filmų peržiūras. Draugiškai sukritę ant sofutės, įsitaisę ant kėdžių, susinešę miegmaišius ar kaip kitaip patogiai įsitaisę vaikai pasinerdavo į ekrane mirguliuojančius kadrus. Dažnai iš salės ištrūkdavo ir nuvilnydavo per ežerą smagaus vaikiško juoko bangos. Po kino seanso ir jo metu sukrimstų naktipiečių vaikai kartais vis dar klegėdami, o kartais jau nurimę, pailsę eidavo į kambarius ruoštis miegui, galbūt sapnuoti žaviojo aktoriaus, galbūt kaupti jėgų rytdienos sporto varžyboms, mąstyti apie revanšą, o gal svajoti apie vakaro renginį, kurio metu galės atskleisti savo talentą.
Šiemet stovykloje džiaugėmės mus aplankiusiais svečiais. Patys pirmieji buvo TELE2 PILDYK komandos nariai. Vaikai gavo užduotį šokinėti per dviejų žmonių sukamą šokdynę ir tuo pat metu rašyti SMS žinutę. Atrodo, kad lyg ir nieko sudėtingo, bet kiek juoko, palaikymo emocijų sukėlė ši rungtis! Laimėjusi komanda buvo apdovanota, tačiau nuskriaustas neliko nė vienas visi gavo suvenyrinių dovanėlių.
Vėliau stovyklą aplankė artistai iš cirko mokyklos Olandijoje. Po jų pasirodymo vaikai galėjo patys išbandyti savo gebėjimus žongliruodami kamuoliukas, sukdami lėkštes, atlikdami akrobatikos pratimus ir t.t. Net vakarienė nelabai rūpėjo, kaip buvo įdomu įsijausti į cirko artisto vaidmenį! Tikrieji artistai tai pastebėjo ir paliko maišą dovanų patiems aktyviausiems ir gabiausiems.
Stovykloje ne tik pramogavome, bet ir mokėmės. Šiais laikais labai svarbu suvokti, kas yra prekyba žmonėmis. Svečias vedė įdomią ir naudingą paskaitą, kaip reikia elgtis, kad netaptum sukčių auka ir, tarkim, darbo paieškos nesibaigtų didžiule tragedija.
Viskas turi savo pradžią, bet, deja, turi ir pabaigą. Liepos 18 dieną draugiškai papuošę valgyklą, kiek šventiškiau pasidabinę patys, susirinkome išlydėtuvių vakarienei. Kol vadovas Algirdas su vyresniais vaikais kepė ant laužo dešreles, visi rašėme pliusus, minusus ir palinkėjimus stovyklai. Tuose žodžiuose ir piešiamose šypsenėlėse radome padėkų už gerai praleistą laiką, lašelį liūdesio, kad jau viskas baigėsi ir vilčių, kad kitąmet galėsime sugrįžti, nes čia, stovykloje Tylioji pasaka, kasmet kuriama vis gražesnė, spalvingesnė, nuotaikingesnė, įdomesnė vaikiška pasaka, kurią gera atsiminti visada!
Kiekvieną dieną vaikai gaudavo mažas paskatinamąsias suvenyrines dovanėles už energingumą, atkaklumą, judrumą, kūrybingumą ir t.t. O paskutinis vakaras buvo skirtas nominacijoms, kurias, vadovų manymu, vaikai užsitarnavo stovyklos metu. Kas smalsiausiu, kas aktyviausiu, kas geriausiu kulinaru pavadintas, bet nė vienas neliko nepastebėtas. O galiausiai iš kažkur atklydo Snieguolė, kuri išdalino didžiulius maišus dovanų dar labiau pakeldama nuotaiką vaikams.
Stovyklos vadovė
Lina ŽUKAUSKAITĖ
Vaikams kurti tylią, truputį žavaus vaikų klegesio išmargintą, smagią, su laiminga pabaiga pasaką padėjo vadovai (iš dešinės): Algirdas Pazdrazdis, Lina Žukauskaitė, Jovita Konstantinavičiūtė, Rima Kuralavičiūtė, Giedrė Darvydaitė, Ieva Čereškaitė.
P.S.
[ Publikuota: 2007-09-27 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 21 m. ir 244 d. ]
[ Peržiūrėta: 376 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/tylioji_pasaka_3 ]
Metai po metų vaikų skaičius auga ir šiemet mūsų būrį jau sudarė net 44 įvairaus amžiaus vaikai. Paįvairinimui buvo pakeista stovyklos vieta vykome ne į Vievį, bet į Varėnos rajoną, kur Burokaraiščio kaime įsikūrusi stovyklavietė Dzūkijos šilas. Taigi liepos 10 dieną tėveliai pamojavo šurmuliuojantiems autobuse vaikams ir patikėjo juos dešimčiai dienų gerai nusiteikusiems vadovams.
Dzūkija mus pasitiko darganotu oru, bet, matyt, vaikų gera nuotaika ir trykštantis gyvybingumas pamažu išsklaidė visus lietaus debesis. Tad stovyklos metu galėjome mėgautis geru oru, kasdien aktyviai sportuoti, bėgti rytinį krosą bei visiems daryti mankštą, kuri išjundindavo net didžiausius miegaliukus ir nuteikdavo dienos kovai krepšinio, tinklinio, kvadrato aikštelėse, pergalės siekiams estafetėse, judriuosiuose žaidimuose. O sušilę, gerai pasportavę vaikai prieš pietus sugužėdavo į visai šalia esantį ežerą. Vanduo atgaivindavo ir suteikdavo naują jėgų pliūpsnį vakariniams renginiams, kuriems reikėdavo kūrybingumo, išradingumo, sutarimo komandoje, draugiškumo, o kartais net tėvų pagalbos. Žavu buvo stebėti net didžiausius neklaužadas, parimstančius ties vakarui kuriamu pasirodymu, besistengiančius padaryti viską geriausiai ir gražiausiai.
Gimtadienis šventė, kurios negalima pamiršti! Kadangi stovyklaudami turėjome net dvi jubiliates, pasistengėme jas palepinti dėmesiu, dovanomis ir, žinoma, tortu. Kaip žėrėjo Eimutės akys ir veidą puošė didelė nuostabi šypsena, kai prieš ją išdygo jos gimtadienio tortas. O vadovei Giedrei deklamuojami ketureiliai tebuvo viena iš užduočių, kurias vaikai turėjo atlikti orientacinio žygio metu. Pabėgioję po mišką, paieškoję mįslingomis nuorodomis apibūdintų daiktų, susikaupę ir šiek tiek nurimę, kurdami sveikinimą vadovei, vaikai galiausiai sugužėjo į žavią miško aikštelę, kurioje laukė pietūs. Juk gamtoje valgyti visada smagiau!
Išsilakstę, išsidūkę sportinių varžybų metu, išeikvoję dienos kūrybinę energiją renginiuose, vaikai sugužėdavo į vakarais vykstančias ACME filmų peržiūras. Draugiškai sukritę ant sofutės, įsitaisę ant kėdžių, susinešę miegmaišius ar kaip kitaip patogiai įsitaisę vaikai pasinerdavo į ekrane mirguliuojančius kadrus. Dažnai iš salės ištrūkdavo ir nuvilnydavo per ežerą smagaus vaikiško juoko bangos. Po kino seanso ir jo metu sukrimstų naktipiečių vaikai kartais vis dar klegėdami, o kartais jau nurimę, pailsę eidavo į kambarius ruoštis miegui, galbūt sapnuoti žaviojo aktoriaus, galbūt kaupti jėgų rytdienos sporto varžyboms, mąstyti apie revanšą, o gal svajoti apie vakaro renginį, kurio metu galės atskleisti savo talentą.
Šiemet stovykloje džiaugėmės mus aplankiusiais svečiais. Patys pirmieji buvo TELE2 PILDYK komandos nariai. Vaikai gavo užduotį šokinėti per dviejų žmonių sukamą šokdynę ir tuo pat metu rašyti SMS žinutę. Atrodo, kad lyg ir nieko sudėtingo, bet kiek juoko, palaikymo emocijų sukėlė ši rungtis! Laimėjusi komanda buvo apdovanota, tačiau nuskriaustas neliko nė vienas visi gavo suvenyrinių dovanėlių.
Vėliau stovyklą aplankė artistai iš cirko mokyklos Olandijoje. Po jų pasirodymo vaikai galėjo patys išbandyti savo gebėjimus žongliruodami kamuoliukas, sukdami lėkštes, atlikdami akrobatikos pratimus ir t.t. Net vakarienė nelabai rūpėjo, kaip buvo įdomu įsijausti į cirko artisto vaidmenį! Tikrieji artistai tai pastebėjo ir paliko maišą dovanų patiems aktyviausiems ir gabiausiems.
Stovykloje ne tik pramogavome, bet ir mokėmės. Šiais laikais labai svarbu suvokti, kas yra prekyba žmonėmis. Svečias vedė įdomią ir naudingą paskaitą, kaip reikia elgtis, kad netaptum sukčių auka ir, tarkim, darbo paieškos nesibaigtų didžiule tragedija.
Viskas turi savo pradžią, bet, deja, turi ir pabaigą. Liepos 18 dieną draugiškai papuošę valgyklą, kiek šventiškiau pasidabinę patys, susirinkome išlydėtuvių vakarienei. Kol vadovas Algirdas su vyresniais vaikais kepė ant laužo dešreles, visi rašėme pliusus, minusus ir palinkėjimus stovyklai. Tuose žodžiuose ir piešiamose šypsenėlėse radome padėkų už gerai praleistą laiką, lašelį liūdesio, kad jau viskas baigėsi ir vilčių, kad kitąmet galėsime sugrįžti, nes čia, stovykloje Tylioji pasaka, kasmet kuriama vis gražesnė, spalvingesnė, nuotaikingesnė, įdomesnė vaikiška pasaka, kurią gera atsiminti visada!
Kiekvieną dieną vaikai gaudavo mažas paskatinamąsias suvenyrines dovanėles už energingumą, atkaklumą, judrumą, kūrybingumą ir t.t. O paskutinis vakaras buvo skirtas nominacijoms, kurias, vadovų manymu, vaikai užsitarnavo stovyklos metu. Kas smalsiausiu, kas aktyviausiu, kas geriausiu kulinaru pavadintas, bet nė vienas neliko nepastebėtas. O galiausiai iš kažkur atklydo Snieguolė, kuri išdalino didžiulius maišus dovanų dar labiau pakeldama nuotaiką vaikams.
Stovyklos vadovė
Lina ŽUKAUSKAITĖ
Vaikams kurti tylią, truputį žavaus vaikų klegesio išmargintą, smagią, su laiminga pabaiga pasaką padėjo vadovai (iš dešinės): Algirdas Pazdrazdis, Lina Žukauskaitė, Jovita Konstantinavičiūtė, Rima Kuralavičiūtė, Giedrė Darvydaitė, Ieva Čereškaitė.
P.S.
[ Publikuota: 2007-09-27 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 21 m. ir 244 d. ]
[ Peržiūrėta: 376 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/tylioji_pasaka_3 ]
Mėnesio nuotrauka!
2007-09-22 brolio vestuvėse su crazy pussesere Ilona
P.S.
[ Publikuota: 2007-09-22 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 21 m. ir 239 d. ]
[ Peržiūrėta: 535 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/menesio_nuotrauka-15 ]