Tikroji Bitch?
Kas as - tikroji Bitch ar motina Terese?..
Vat zvelgiu pro langa i pilka rudeniska dangu ir mastau, kas geriau - buti stipria butybe, kuri lipa per kitu galvas, trypia uz save silpnesnius, skaudina tuos, kurie duodasi buti skaudinami, bet pasiekia savo, gauna tai, ko nori, ar visgi tuo asmeniu, kuris paglosto galva liudinciam, istiesia ranka suklupusiam, nuramina verkianti, apgina skriaudziama, yra visada ir visur, bet del visu kitu, o ne del saves? mastau, kokia as esu? Tikriausiai, atitikciau labiau pirmaji tipa, nes galiu be pasigailejimo sutrypti tuos, kurie bus mano kelyje, kurie uzstos man duris, vedancias link tikslo, bet kita vertus... ar tai tikrai darau be pasigailejimo? Ar neverkiu po to gudzia nakti, susisukusi i kamuoliuka savo tokioje dideleje, rodos, ir vienisoje lovoje? Ar negailiu tu, kuriuos parklupdziau pries savo svajones? Ar tikrai esu ta tikroji siuolaikine Bitch is didziosios B?..
Negaliu ramiai praeiti pro verkianti, negaliu nepadeti suklupusiam, negaliu neapginti skriaudziamo, bet... ir vel bet... ar tai darau nuosirdziai? Ar tik siekdama kazkokios asmenines naudos? Apskritai, kaip zinoti, kas siuolaikiniame pasaulyje yra nesavanaudiska? Viska dabar vertiname per prizme "as tau - tu man" arba "ranka ranka plauna". Sakot, gyvename pinigu amziuje? nemanau, greiciau naturiniu mainu amziuje - paslauga uz paslauga, akis uz aki... Ir viskas tik tam, kad uzliptum i Babelio boksto virsune, kad uzsikabarotum kuo auksciau, kad pasiektum tai, ko visi taip nori, nors... patys nezino, kodel to nori... Stai stovime visi Babelio boksto papedeje, kalbame apie svajones, tikslus, siekius ir vis tiek nesuprantame vienas kito, nesigiliname i tai, ka sako Jis ar Ji, o girdime tik save, matome tik virsune, del kurios visi pasiryze kovoti iki paskutinio kraujo laso. Kiek daug prarandame siekdami to vieno tikslo!!! Kaip zinoti, ar prabegus metams, atsisuksime atgal ir nepakraupsime del to, kaip elgemes, nepasislykstesime tuo, ko siekeme, nenusijuoksime is to, kas atrode taip svarbu tada?!
Viskas kazkaip per daug laikina ir nesirisa tarpusavyje... Viskas kazkur cia pat, bet kartu taip toli, kad niekaip nepavyksta to suvokti...
Tiesiog pamastymai ramia popiete
P.S.
[ Publikuota: 2007-11-21 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 21 m. ir 300 d. ]
[ Peržiūrėta: 168 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/tikroji_bitch ]
Vat zvelgiu pro langa i pilka rudeniska dangu ir mastau, kas geriau - buti stipria butybe, kuri lipa per kitu galvas, trypia uz save silpnesnius, skaudina tuos, kurie duodasi buti skaudinami, bet pasiekia savo, gauna tai, ko nori, ar visgi tuo asmeniu, kuris paglosto galva liudinciam, istiesia ranka suklupusiam, nuramina verkianti, apgina skriaudziama, yra visada ir visur, bet del visu kitu, o ne del saves? mastau, kokia as esu? Tikriausiai, atitikciau labiau pirmaji tipa, nes galiu be pasigailejimo sutrypti tuos, kurie bus mano kelyje, kurie uzstos man duris, vedancias link tikslo, bet kita vertus... ar tai tikrai darau be pasigailejimo? Ar neverkiu po to gudzia nakti, susisukusi i kamuoliuka savo tokioje dideleje, rodos, ir vienisoje lovoje? Ar negailiu tu, kuriuos parklupdziau pries savo svajones? Ar tikrai esu ta tikroji siuolaikine Bitch is didziosios B?..
Negaliu ramiai praeiti pro verkianti, negaliu nepadeti suklupusiam, negaliu neapginti skriaudziamo, bet... ir vel bet... ar tai darau nuosirdziai? Ar tik siekdama kazkokios asmenines naudos? Apskritai, kaip zinoti, kas siuolaikiniame pasaulyje yra nesavanaudiska? Viska dabar vertiname per prizme "as tau - tu man" arba "ranka ranka plauna". Sakot, gyvename pinigu amziuje? nemanau, greiciau naturiniu mainu amziuje - paslauga uz paslauga, akis uz aki... Ir viskas tik tam, kad uzliptum i Babelio boksto virsune, kad uzsikabarotum kuo auksciau, kad pasiektum tai, ko visi taip nori, nors... patys nezino, kodel to nori... Stai stovime visi Babelio boksto papedeje, kalbame apie svajones, tikslus, siekius ir vis tiek nesuprantame vienas kito, nesigiliname i tai, ka sako Jis ar Ji, o girdime tik save, matome tik virsune, del kurios visi pasiryze kovoti iki paskutinio kraujo laso. Kiek daug prarandame siekdami to vieno tikslo!!! Kaip zinoti, ar prabegus metams, atsisuksime atgal ir nepakraupsime del to, kaip elgemes, nepasislykstesime tuo, ko siekeme, nenusijuoksime is to, kas atrode taip svarbu tada?!
Viskas kazkaip per daug laikina ir nesirisa tarpusavyje... Viskas kazkur cia pat, bet kartu taip toli, kad niekaip nepavyksta to suvokti...
Tiesiog pamastymai ramia popiete
P.S.
[ Publikuota: 2007-11-21 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 21 m. ir 300 d. ]
[ Peržiūrėta: 168 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/tikroji_bitch ]



