Vyksta...
... aktyvus bakalaurinio darbo rašymas 
Vat ir va kaip leidžiami sekmadienio vakarai
Žavu žiūrėti? 
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-30 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 65 d. ]
[ Peržiūrėta: 1648 ] • [ Komentarai: 1 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/vyksta ]
Vat ir va kaip leidžiami sekmadienio vakarai
Žavu žiūrėti?
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-30 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 65 d. ]
[ Peržiūrėta: 1648 ] • [ Komentarai: 1 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/vyksta ]
Ir vėl apie studijas...
Kadangi taip jau gavosi, kad susivėlinau šiemet ir nebegalėsiu patekti į magistro studijas užsienyje 2008 mokslo metams, nes visų pirma, per savo kvailą galvą, šiemet neišsilaikiau TEOFL (žinoma, galėčiau bandyti išsilaikyti, bet "na ura" kaip tais nesinori eiti, o paraiškų pateikimo deadline'ai ir paruošiamieji TEOFL kursai niekaip nesutelpa į laiko limitą...). Žinoma, per vėlai realiai pradėjau domėtis studijų galimybėmis. Bet nereikia nusiminti! Padarysime metelių pertrauką studijoms padirbėsime 
pasibaigsime kursus ir išsilaikysime TEOFL ar IELTS egzaminus 
o tada jau pirmyn... štai čia -
European master in tourism management
Turint tikslą, tikras malonumas gyventi jo siekiant!
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-30 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 65 d. ]
[ Peržiūrėta: 1474 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/ir_vel_apie_studijas ]
padirbėsime pasibaigsime kursus ir išsilaikysime TEOFL ar IELTS egzaminus o tada jau pirmyn... štai čia - European master in tourism management
Turint tikslą, tikras malonumas gyventi jo siekiant!
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-30 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 65 d. ]
[ Peržiūrėta: 1474 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/ir_vel_apie_studijas ]
Frederic Beigbeder - Meilė trunka trejus metus
Kai ši knyga buvo "ant bangos", gal tyčia, o gal ir netyčia net neėmiau jos į rankas. Šįvakar sėdau, tiksliau, patogiai įsitaisiau ant grindų prieš savo ištikimąjį loptop'ą, ir per kelias valandas sukrimtau elektroninį šio grožinio kūrinio variantą...
Pirmas įspūdis buvo ne koks... Perskaičiusi kelioliką puslapių, norėjau kliktelėti dešinįjį pelės mygtuką ir jungti velniop šį literatūrinį šedevrą... Pamaniau, jog tai dar vienas, nusivylusio gyvenimu, jausmais, gražiom spalvom ir mielais niekučiais pesimisto dienoraštis, šizofreniko bambėjimas, paniurėlio spjaudymasis rūgštimi etc... Visgi nesustojau ir prisiverčiau skaityti. Juk turėjau sužinoti, kas taaaaip jau pakerėjo tuos milijonus skaitytojų!
Happy end'o sulaukiau!
O kaip gi be jo Kaip ir daugelyje tokio pobūdžio kūrinių, kiekvienas galime rasti, ką pritaikyti sau, įžvelgti kažkokių savo niauriųjų sielos kampelių, baugščiai perskaityti tai, apie ką tik labai jau retais atvejais išdrįstame prisipažinti net patys sau, jau net nekalbu apie tai, kad ryžtumėmės tai pasakyti garsiai... (Kaip mandrai čia suskėliau
) Tiesmukiškai, bet aiškiai viename sakinyje išdėstytas faktas, kuris šiuolaikinei visuomenei sukelia esmines problemas: "Visos mano bėdos atsiranda iš vaikiško nesugebėjimo atsispirti naujumui, iš liguisto poreikio pasiduoti tūkstančio neįtikimų galimybių, kurios dar laukia, traukai. Tiesiog baisu, kaip smarkiai mane jaudina tai, ko dar nežinau, palyginti su tuo, ką jau žinau." Nųdienos žmogus, turėdamas visko per daug, nesugebėdamas aprėpti visų įmanomų galimybių, besotiškai rydamas, o ne besigardžiuojant skanaudamas, galiausiai paspringsta... Turėti per daug yra blogis, nes tiesiog nebesuvokiama vertė...Viskas priklauso tik nuo suvokimo, nuo kampo, iš kurio pažvelgi į situaciją, trajektorijos, kurią pasirenki aplinkybėms įvertinti... "Tu ne iš tos pusės žiūri į problemą. Kuo aistringiau nori būti įsimylėjęs, tuo labiau nusivili, kai tai praeina. O reikia stengtis nuobodžiauti, tada visada nustebsi, kai tavęs neužknis. Aistra negali būti institucinė, norma turi būti nuobodulys, o aistra vyšnia ant pyragaičio." Taigi neteisingai susireikšmindami ir sureikšmindami netinkamus faktus, mes baltą paverčiame juodu, o juodą... pilku
bet labai jau retai turime pakankamai jėgų ir noro paversti juodą baltu "Trejus metus trunka ta meilė, kuri nekopė į kalnus ir nepuolė į dugną, ta, kuri nukrito tiesiai iš dangaus. Meilė tęsiasi tik tada, kai abu žino jos kainą, ir geriau ją sumokėti iš anksto, kitaip rizikuoji apmokėt sąskaitą, kai jau per vėlu." - o čia daug komentarų kaip ir nereikia
Ne tai svarbiausia, ar susipykome, ar nuliūdinome vienas kitą, o tai, ar sugebėjome iš to išsikapstyti, pasimokyti, susitaikyti ir po tam tikro laiko tiesiog nusišypsoti iš to, kas dabar atrodo kvaila, o tada buvo super-duper perdėm svarbu... "Moteriai, kad žydėtų, reikia vyro, kuris ja žavėtųsi..." - šita citata man labai patiko
Aš tuo tikiu!O čia pasimąstymui... kiekvienam asmeniškai... Svarbiausias klausimas gyvenime tai skausmas, kurį sukeliame, ir net pati genialiausia metafizika neišteisins žmogaus, sudraskiusio jį mylėjusią širdį
Su meile, kuri trunka/truks ilgiau nei trejus metus, Jūsų rašytoja
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-30 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 64 d. ]
[ Peržiūrėta: 1386 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/frederic_beigbeder_-_meile_trunka_trejus_metus ]
Ketvirtosios Lietuvos įstojimo į NATO metinės!
Lygiai prieš ketverius metus Lietuva tapo oficialia NATO nare. Gražiai paminėjo įstojimą prie Krašto apsaugos ministerijos Kauno karo istorijos klubas saliutuodamas patrankomis, Garbės kuopa keldama vėjams pleventi Lietuvos trispalvę ir NATO žvaigždę, iš ministerijos balkono skambėjo didingos muzikos garsai, spragsėjo fotografų blykstės, gerus kadrus gaudė operatorių kamerų objektyvai (lyg tarp kitko tą vakarą ir aš su Dainium į žinias patekome
)... O šiandien... nei vieno padoraus straipsnio, nei vieno paminėjimo, žodelio žiniasklaidoje... Na, vieną radau zebra.lt tiknklalapyje... bet vis tiek kažkaip keista 
Na, gal kitais metais pažymėsime kaip nors... paanalizuosime, ką nuveikėme, kaip įgyvendinome penkmečio planą
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-29 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 64 d. ]
[ Peržiūrėta: 1342 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/ketvirtosios_lietuvos_istojimo_i_nato_metines ]
Būti ar... nebūti?
Dar kartelį stoju apsisprendimų kryžkelėn... Kelinta jau kryžkelė? Gerosios Vilties mokykla vs Vienuolio gimnazija, po metelių Vienuolio gimnazija vs vėlgi toji pati Gerosios Vilties mokykla, tada mesti ar visgi prisiversti ir pabaigti muzikos mokyklą, o ne už kalnų ir didžioji "Kur ir ką studijuoti, siekiant bakalauro diplomo?" dilema... Ir visos kažkaip išsisprendė. Vienos lengviau, kitos sunkiau, trečios iš viso savaime išsirutuliojo, jokių realiai pastangų nededant... O dabar ir vėl didžioji studijų kryžkelė, pavadinimu "Ir ką gi daryti su tuo prakeiktu magistru?.."
Ir šiaip, ir taip mąstau - toli su tokia švietimo sistema Lietuvoje nenuvažiuosime... Bakalauro studijas rinkausi todėl, kad iš esmės patinka mokytis, patinka studijuoti, įgyti naujų žinių, kažko išmokti, pasiekti. Na, keturi meteliai praskuodė net nespėjus dorai mirktelėti Į education krepšelį prisikroviau žinių, nelabai gilių, tiesą pasakius, tokių paviršutiniškų... Išsilavinusiu žmogumi dabar vadinuosi... O kaip jaučiuosi? Po mokyklos baigimo, nuoširdžiai sakant, jaučiausi protingesnė Bet ne tame esmė, juk netrukus būsiu (tikiuosi ) diplomuota asmenybė... O kas iš to? Ką tas bakalauro diplomas reiškia šalyje, kur jie dauginami copy - paste sistema? Koks jų svoris, vertė? Juk dabar bakalauro diplomą gali "nusipirkti", mokėdamas kas pusmetį po atitinkamą, nuo studijų krypties priklausančią sumą, kiekvienas... O į universitetą užsukti kokius... 8 kartus per visus ketverius - penkerius studijų metus... Fee...
Magistro, priešingai nei bakalauro studijų nebegaliu rinktis... iš lempos. Kodėl? Paprasta, žemiška priežastis - jos kainuos! Ir nemažus pinigėlius, jei pasirinksiu kokią įdomesnę, vertingesnę specialybę, o stoti tik tam, kad kažkur sąrašuose laviruoti - ne, ačiū, apsieisiu! Vat ir mąstau: eičiau "gilinti" studijų į tą patį VDU, gal net pavyktų įstoti į valstybės finansuojamą vietą, bet... nenoriu, nematau čia nei dominančios specialybės, nei didelio noro gauti, mano požiūriu, netgi labai bevertį VDU magistro diplomą... Daug ne pačių geriausių atsiliepimų girdėjau apie VDU magistro studijų vertę... Keisčiau studijų kryptį ir imčiausi kokios ekonomikos, vadybos etc... bet ar tai yra tikrai tai, ko aš noriu, kuo aš būsiu, kai... užaugsiu? Na, vadybininkas - bent jau labiau žemiška profesija nei... politikos mokslų žinovas... Ir šiaip man skaičiukai labiau limpa, panašu Vis širdelė suvirpa pagalvojus apie turizmo studijas... ech... Kokios galimybės? Vilniaus ar Kauno kolegijoje pasibaigti šios srities bakalaurą ir turėti dar vieną diplomą po 3-4 metų arba stoti į LKKA, ploti po bene 3000Lt už semestrą (nepamirškime išlyginamųjų studijų semestro!) ir turėti ala magistrą... Arba pamėginti minti į Daniją, ploti po 6000Lt už semestrą + pragyvenimo išlaidos = ??? ir turėti unreal diplomą po dvejų metų!!! Faina būtų, ar ne? Ale iš kur tokius piginėlius pajamti? Danijoje vargu bou pavyktų man įsidarbinti, bent pirmaisiais studijų metais. Be to, tos studijos kas semestrą keičia vietą, taigi vargu su darbu būtų suderinama... Iš tėvų skolintis? Negaliu Čia jau asmeniniai įsitikinimai... Gal kvaili, bet... Lieka dar viena galimybė... Nestoti studijuoti šiemet apskritai, susirasti darbą, padirbėti, pasitaupyti arba realiai susivokti, ko noriu, ką reiktų pasibaigti tik darbo reikalavimais... o tada po metelių, kitų žiūrėti, gal ką ir pasibaigti...
Taigi... būti ar... nebūti? Stoti ar... nestoti? O gal... pastoti?
Ačiū už dėmesį
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-29 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 63 d. ]
[ Peržiūrėta: 1124 ] • [ Komentarai: 1 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/buti_ar_nebuti ]
Ir šiaip, ir taip mąstau - toli su tokia švietimo sistema Lietuvoje nenuvažiuosime...
Bakalauro studijas rinkausi todėl, kad iš esmės patinka mokytis, patinka studijuoti, įgyti naujų žinių, kažko išmokti, pasiekti. Na, keturi meteliai praskuodė net nespėjus dorai mirktelėti Į education krepšelį prisikroviau žinių, nelabai gilių, tiesą pasakius, tokių paviršutiniškų... Išsilavinusiu žmogumi dabar vadinuosi... O kaip jaučiuosi? Po mokyklos baigimo, nuoširdžiai sakant, jaučiausi protingesnė Bet ne tame esmė, juk netrukus būsiu (tikiuosi ) diplomuota asmenybė... O kas iš to? Ką tas bakalauro diplomas reiškia šalyje, kur jie dauginami copy - paste sistema? Koks jų svoris, vertė? Juk dabar bakalauro diplomą gali "nusipirkti", mokėdamas kas pusmetį po atitinkamą, nuo studijų krypties priklausančią sumą, kiekvienas... O į universitetą užsukti kokius... 8 kartus per visus ketverius - penkerius studijų metus... Fee...Magistro, priešingai nei bakalauro studijų nebegaliu rinktis... iš lempos. Kodėl? Paprasta, žemiška priežastis - jos kainuos! Ir nemažus pinigėlius, jei pasirinksiu kokią įdomesnę, vertingesnę specialybę, o stoti tik tam, kad kažkur sąrašuose laviruoti - ne, ačiū, apsieisiu! Vat ir mąstau: eičiau "gilinti" studijų į tą patį VDU, gal net pavyktų įstoti į valstybės finansuojamą vietą, bet... nenoriu, nematau čia nei dominančios specialybės, nei didelio noro gauti, mano požiūriu, netgi labai bevertį VDU magistro diplomą... Daug ne pačių geriausių atsiliepimų girdėjau apie VDU magistro studijų vertę... Keisčiau studijų kryptį ir imčiausi kokios ekonomikos, vadybos etc... bet ar tai yra tikrai tai, ko aš noriu, kuo aš būsiu, kai... užaugsiu?
Na, vadybininkas - bent jau labiau žemiška profesija nei... politikos mokslų žinovas... Ir šiaip man skaičiukai labiau limpa, panašu Vis širdelė suvirpa pagalvojus apie turizmo studijas... ech... Kokios galimybės? Vilniaus ar Kauno kolegijoje pasibaigti šios srities bakalaurą ir turėti dar vieną diplomą po 3-4 metų arba stoti į LKKA, ploti po bene 3000Lt už semestrą (nepamirškime išlyginamųjų studijų semestro!) ir turėti ala magistrą... Arba pamėginti minti į Daniją, ploti po 6000Lt už semestrą + pragyvenimo išlaidos = ??? ir turėti unreal diplomą po dvejų metų!!! Faina būtų, ar ne? Ale iš kur tokius piginėlius pajamti? Danijoje vargu bou pavyktų man įsidarbinti, bent pirmaisiais studijų metais. Be to, tos studijos kas semestrą keičia vietą, taigi vargu su darbu būtų suderinama... Iš tėvų skolintis? Negaliu Čia jau asmeniniai įsitikinimai... Gal kvaili, bet... Lieka dar viena galimybė... Nestoti studijuoti šiemet apskritai, susirasti darbą, padirbėti, pasitaupyti arba realiai susivokti, ko noriu, ką reiktų pasibaigti tik darbo reikalavimais... o tada po metelių, kitų žiūrėti, gal ką ir pasibaigti...Taigi... būti ar... nebūti? Stoti ar... nestoti? O gal... pastoti?
Ačiū už dėmesį
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-29 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 63 d. ]
[ Peržiūrėta: 1124 ] • [ Komentarai: 1 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/buti_ar_nebuti ]
Brunas Sutkus "Snaiperis"
Legenda tapusio snaiperio lietuvio Vermachto kariuomenės grandinio autentiškas karo dienoraštis...
6 mėnesiai fronte... 209 taiklūs įregistruoti šūviai... ir tik pats snaiperis žino, kiek dar neįregistruotų...
Knyga, kuri itin sudomins visus istorijos mylėtojus, besidominčius Antruoju Pasauliniu karu. Gyvi karo įvykių liudininko pasakojimai nukels skaitytoją į frontą, vaizdingi išgyvenimų aprašymai leis pajusti ir lyg ekrane išvysti snaiperių dvikovą (o lakesnės vaizduotės skaitytojas pajus oda nubėgusius šiurpuliukus, bene pajutus praskriejančią ar visai greta įsmingančią priešo kulką...). Nuoširdi, atvira kalba, atsidavimas Tėvynei, karo Draugams privers dažną susimąstyti... "o kur ta vienybė dabar..." Sunkaus, alinančio darbo, bado, nepritekliaus paveikslas turėtų padėti įvertinti tai, ko dažnas iš mūsų šiuo metu turi netgi per daug...
Sakoma, vienas lauke - ne karys, tačiau vienas itin geras snaiperis kovoje išgelbės ne vieną saviškių gyvybę, laiku atėmęs artilerijos smūgius koreguojančio priešo ar kitoje fronto pusėje užsimaskavusio snaiperio gyvastį... "Atlik savo pareigą, nes priešo kareivis taip pat turi motiną arba namie likusią žmoną su vaikais, kurie irgi laukia jo sugrįžtant, kaip ir aš tavęs" - deja, karas nėra tokia idilė, juk ten privalai šaudyti, "vadovaudamasis šūkiu: arba aš priešą, arba jis mane!" Ir tada snaiperių dvikovoje gyvybė priklausys tik nuo to, kuris bus greitesnis - pirmesnis atskirs natūralią gamtą nuo maskuotės, užfiksuos priešą ir nuspaus gaiduką bent sekunde anksčiau, nei tai padarys priešas...
Knygą sukrimtau dviem prisėdimais. Itin lengvai skaitosi, nesudėtinga, paprasta kalba (kiek į akis krito kai kurių vietų pasikartojimai, lyg būtų copy-paste atlikta...), buvo tikras malonumas po tonos mokslinių straipsnių anglų kalba
Nuotraukos knygos viduryje prablaško ir turėtų patikti tiems, kas knygas renkasi pagal paveiksliukų kiekį Vertinu 9 balais ir rekomenduoju pasiskaityti
Jei nematote reikalo pakloti 25Lt už knygą, paprašykite manęs ar Dainiaus, paskolinsime tautos švietimo tikslais
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-27 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 62 d. ]
[ Peržiūrėta: 1267 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/brunas_sutkus_snaiperis ]
Tik...
... aš tik noriu, kad žinotum, jog esu su Tavimi... 
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-26 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 61 d. ]
[ Peržiūrėta: 857 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/tik ]
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-26 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 61 d. ]
[ Peržiūrėta: 857 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/tik ]
Žinau...
Žinau, ką nuo mažens stengsiuosi įskiepyti savo vaikams, kas nebuvo skiepyta man, su kuo realiai susidūriau tik gerokai įsibėgėjusioje paauglystėje... Idealai, Idėja, Siekiai, Tikslai, kurie pagrįsti kilnumu, noru tobulėti, atrasti, suprasti, o ne materialine nauda - to neišmoko mokyklose, to nedėsto unversitetuose, to bazė turi būti namuose, tėvai privalo rodyti pavyzdį, kuris natūraliai įsiskiepija vaikams ir vėliau keliauja iš kartos į kartą!
Sumaterialėjusioje visuomenėje tai, ko aš buvau mokoma, padeda lipti per galvas ir minti viską, kas lyg pavasarinės saulės spinduliukas įstengia prasiskverbti pro purviną žiemiško "noriu - pasiimsiu" debesį... O tada išpūtus akis pamatau tuos, kurie neša Idėją, lyg fakelą tamsoje, susigėstu dėl savo elgesio, nunarinu galvą ir... Išdrįstu pasiprašyti išmokomai, susiimu ir verčiu iš pagrindų tai, kas buvo tiek metų skiepyta...
Nesakau, kad mano tėvai elgėsi negerai - jie juk tik norėjo geriausio. Tačiau čia, kaip ir su religija - ji artima ir miela mano mamai, bet ne man. Materializmas - bene vienintelis tikslas tunelio gale mano tėčiui, o man nesinori jo sauso ir primityvaus. Man paprasčiausiai dabar jau reikia daugiau!.. Aš noriu nugyventi kur kas pilnavertiškesnį gyvenimą!
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-26 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 60 d. ]
[ Peržiūrėta: 863 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/inau ]
Sumaterialėjusioje visuomenėje tai, ko aš buvau mokoma, padeda lipti per galvas ir minti viską, kas lyg pavasarinės saulės spinduliukas įstengia prasiskverbti pro purviną žiemiško "noriu - pasiimsiu" debesį... O tada išpūtus akis pamatau tuos, kurie neša Idėją, lyg fakelą tamsoje, susigėstu dėl savo elgesio, nunarinu galvą ir... Išdrįstu pasiprašyti išmokomai, susiimu ir verčiu iš pagrindų tai, kas buvo tiek metų skiepyta...
Nesakau, kad mano tėvai elgėsi negerai - jie juk tik norėjo geriausio. Tačiau čia, kaip ir su religija - ji artima ir miela mano mamai, bet ne man. Materializmas - bene vienintelis tikslas tunelio gale mano tėčiui, o man nesinori jo sauso ir primityvaus. Man paprasčiausiai dabar jau reikia daugiau!.. Aš noriu nugyventi kur kas pilnavertiškesnį gyvenimą!
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-26 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 60 d. ]
[ Peržiūrėta: 863 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/inau ]
O tu nepanikuok, kur nereikia!
nekelk bangų, kai vėjo nėra ir nepulk vilktis gelbėjimosi liemenės, lėktuvui dar net nepakilus nuo trapo Kartas nuo karto užpuola mintys, jog nežinai, ką šitame gyvenimo kelyje veiki ir iš viso, ko nori? Na, tiksliau, kad nori VISKO, kad pusė pasaulio profesijų tau atrodo savotiškai įdomios ir KAIP įmanoma pasirinkti tik vieną? O tu ir nesirink vienos
išbandyk kelias, kas tau neleidžia? Nejuokink savęs ir aplinkinių isterikuodama, kad NET ( ) 22 metų būdama, dar nežinai, kaip gyvenimą nugyvensi... Kitas ir 62 sulaukęs atsakymo į šitą klausimą neturi O tu mažiau energijos ir laiko sunaudok beprasmiam savęs grūzinimui ir daugiau eik, bandyk, daryk, realiai atkris kai kurios iš šono žvelgiant patrauklios profesijos, užsiėmimai pasirodys ne tokie įdomūs ar tiesiog tau per lengvi, nesuteikiantys pakankamai norimų iššūkių. Nebijok bandyti savęs, ieškoti! Žinoma, apmąstyti, į kurią pusę pasiduoti reikia, bet pamąsčius gerai būtų ir pajudinti šikniuką link tos pusės nemanai taip? Žodžiu, mažiau kvailų ir beverčių isterijų, svaičiojimų ir savęs gailėjimųsi, daugiau darbų, veiklos ir aktyvumo. Neturėsi per daug laisvo laiko - daugiau padarysi gyvenime, sveikiau gyvensi, mažiau košės prisivirsi ir visi bus labiau patenkinti
Rodos, priminti aktyviausių gyvenimo periodų ir tuo metu vyravusių optimistinių ir pasitikėjimo savimi nuotaikų nereikia Galvą aukštyn ir pirmyn, mergaite!!! 
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-25 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 60 d. ]
[ Peržiūrėta: 820 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/o_tu_nepanikuok_kur_nereikia ]
Šiandien...
... tikriausiai aš tingiu!!!
Taip jaučiuosi šiandien
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-24 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 59 d. ]
[ Peržiūrėta: 822 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/iandien ]
Taip jaučiuosi šiandien
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-24 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 59 d. ]
[ Peržiūrėta: 822 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/iandien ]
Velykos!
Šiandien buvo vėl graži, šeimyninė šventė Dėl daug ko, o kartu tik dėl vienos vienintelės smulkmenėlės ji buvo kur kas geresnė nei Kūčios ar Kalėdos... Šiemet susiruošėm į mamos tėviškę, į Švenčionėlius. Susirinkome visi mano krikštotėvų namuose. Gera ir jauku susirinkti visai giminei, pavargstama nuo šurmulio, triukšmingų Jusyčių (mano tetų ir mamos ), dažniausiai, gana tradiciškai persivalgoma , bet vis tiek... gera Tikriausiai todėl, kad su tuo užaugau, kitaip nemačiau, bet ir nelabai noriu kaip kitaip matyti šių didžiųjų šeimyninių švenčių, tik gausiame gausiame, šurmulingame šurmulingame, linksmų artimų žmonių rate!
Šių metų išskirtinumas - vaikų tuntas namuose Pauliukas - mano mylimiausias, vienintelis ir nepakartojamas krikštasūnis, Augustas - Agnės ir Ženkos smalsusis, tylusis sūnelis, Gytė ir Greta - jau visos panos!!! Ir Svetos pūstažandis kleckas Mantas Tiek daug, tokių mielų mažųjų pasaulio stebuklų, kurie gyvenimą padaro dar pilnavertiškesnį, visatai suteikia daugiau spalvų... Ech... ką aš čia pasidaviau sentimentams
Na, bet taip ir prabėgo šios Velykos be nei vieno suvalgyto margučio vietoj kiaušinių ridenimo, patys voliojomės ant grindų su vaikais, o vietoj žibučių vėl padavė sniego Gal jau ir Velykos taps stebuklų metu?
Kelios akimirkos iš susibūrimo:
Tai tik imitacija Daužymo procesas kur kas labiau žavėjo, nei valgymo
Slėpėmės nuo dėdės Dainiaus su Pauliuku
Ne, vaikų teisių inspekcijai čia skųstis nereikia... Na, nebent, kad Dainių vaikas užvaikyt stengiasi
Margučių ridenimą iškeitėme į pasiridinėjimą ant grindų su mažuoju Augustu
"Ate ate!" mums sako Augustas
Velykos - stebuklų metas
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-23 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 58 d. ]
[ Peržiūrėta: 790 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/velykos ]
Dėl daug ko, o kartu tik dėl vienos vienintelės smulkmenėlės ji buvo kur kas geresnė nei Kūčios ar Kalėdos... Šiemet susiruošėm į mamos tėviškę, į Švenčionėlius. Susirinkome visi mano krikštotėvų namuose. Gera ir jauku susirinkti visai giminei, pavargstama nuo šurmulio, triukšmingų Jusyčių (mano tetų ir mamos ), dažniausiai, gana tradiciškai persivalgoma , bet vis tiek... gera Tikriausiai todėl, kad su tuo užaugau, kitaip nemačiau, bet ir nelabai noriu kaip kitaip matyti šių didžiųjų šeimyninių švenčių, tik gausiame gausiame, šurmulingame šurmulingame, linksmų artimų žmonių rate!Šių metų išskirtinumas - vaikų tuntas namuose
Pauliukas - mano mylimiausias, vienintelis ir nepakartojamas krikštasūnis, Augustas - Agnės ir Ženkos smalsusis, tylusis sūnelis, Gytė ir Greta - jau visos panos!!! Ir Svetos pūstažandis kleckas Mantas Tiek daug, tokių mielų mažųjų pasaulio stebuklų, kurie gyvenimą padaro dar pilnavertiškesnį, visatai suteikia daugiau spalvų... Ech... ką aš čia pasidaviau sentimentams Na, bet taip ir prabėgo šios Velykos be nei vieno suvalgyto margučio
vietoj kiaušinių ridenimo, patys voliojomės ant grindų su vaikais, o vietoj žibučių vėl padavė sniego Gal jau ir Velykos taps stebuklų metu? Kelios akimirkos iš susibūrimo:
Tai tik imitacija
Daužymo procesas kur kas labiau žavėjo, nei valgymo Slėpėmės nuo dėdės Dainiaus su Pauliuku
Ne, vaikų teisių inspekcijai čia skųstis nereikia... Na, nebent, kad Dainių vaikas užvaikyt stengiasi
Margučių ridenimą iškeitėme į pasiridinėjimą ant grindų su mažuoju Augustu
"Ate ate!" mums sako Augustas
Velykos - stebuklų metas
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-23 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 58 d. ]
[ Peržiūrėta: 790 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/velykos ]
VICHY vandens pramogų parkas
Kalėdoms broliukas su žmona padovanojo du pakvietimus į Vichy vandens pramogų parką. Taip ir gulėjo jie stalčiuje, laukė savo eilės, laukė tos dienos, kai bus žmogus, su kuriuo norėsiu eiti. Kažkaip su bet kuo nesinorėjo, žinojau, kad turiu pasidaryti sau šventę, taigi turėjau eiti su tuo, su kuriuo man gera, linksma, ramu, saugu, drąsu nuo atrakcionų čiuožti etc. Taigi šį šeštadienį pasidarėme sau šventę, pasikvietėme dar Daivą su Aurimu ir praleidome 4 valandas mirkdami vandenyje
Vhicy vandens pramogų parkas
Nuoširdžiai, buvo smagu vien todėl, kad su smagia kompanija nuėjome. Šiaip diiiiiidžiulio įspūdžio nepaliko... Maorų klyksmas (atrakcionas, kurio top'as yra tėškimąsis į sieną ) paliko didžiausią įspūdį ir labiausiai patiko, nes bent sukėlė šiek tiek virpuliukų, ala adrenalino Juodasis perlas (visa trasa užtamsinta, padabinta lemputėmis, taip šiaip visai malonu čiuožti) buvo malonus, nors šiaip Druskininkuose juoda trasa man labiau patiko, gražiau ir maloniau įrengta.
Lavos pirtyse pliusą dedu pašildymo programai, kur vyrukas 6-8min kaitino pirtį, mosuodamasis vanta Sūkurinės vonios irgi geras malonumas Bet ten kažkaip labai jau laikas dingsta greitai...
Kas dar? Hmz, a, tiesa, vandens baras smagus malonumas - sėdi sau vandenį, gurkšnoji Pinacoladą... Ech, prie gero galima ir priprasti Šiaip koktieliukų kainos pusėtinai normalios, už gera Mojito ar gerą Pinacoladą paloti 16Lt negaila. Bent man.
Lauko baseinas įspūdžio nepaliko - mažas, nieko įpatingo. Antrasis lauko baseinas neveikė, bet tas atrodė kur kas rimčiau ir įdomiau - apiplaukimas ratuku vingiuojančia "upe" atrodo interesting. Druskininkuose lauko baseinas labiau sužavėjo, ten bent tinklinį pažaidėme
Bangų baseinas... Vilniuje man pasirodė totali nesąmonė. Na, pabanguoja, sukelia pojūtį, kad esi jūroje, bet pati erdvė bangavimui mažytė, nei pakvailiosi, nei panardysi ar paplaukiosi normaliai. Tuo tarpu Druskininkuose visai kita sistema - didžiulis apskritas baseinas, kurio viduryje milžiniškas kamuolys. Kamuoliui šokinėjant, susidaro bangos, kuo didesnės bangos, tuo labiau šokinėja kamuolys, o tai automatiškai didina bangas... Ir į bangų baseiną plauki su pripučiamomis valtimis, kurias ten vėto mėto rimtos bangos. Vat ten kur kas rimčiau!
Na, jei taip nuoširdžiai lyginant Druskininkų ir Vilniaus vandens pramogų parkus, tai siūlyčiau geriau sugaišti truputį laiko, palėkti iki Druskininkų. Ten pats parkas mažesnis, ne tiek atrakcionų, bet daugiau pirčių. Įėjimo kaina mažesnė, tačiau įvertinant tai, kad sumokėsite už benziną, tai plius/minus gaunasi tas pats (žodžiu, finansinis punktas - ne rodiklis). Tiesa, bent kai mes buvome Druskininkuose, tai itin per daug žmonių buvo, o šįkart Vilniuje buvo dėkinga situacija, kad nebuvo grūsčių prie atrakcionų, baseinuose. Realiai, išbandyti verta abu parkus, bet pageidautina su didesne pertrauka tarp apsilankymų
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-22 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 57 d. ]
[ Peržiūrėta: 765 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/vichy_vandens_pramogu_parkas ]
etc. Taigi šį šeštadienį pasidarėme sau šventę, pasikvietėme dar Daivą su Aurimu ir praleidome 4 valandas mirkdami vandenyje Vhicy vandens pramogų parkas
Nuoširdžiai, buvo smagu vien todėl, kad su smagia kompanija nuėjome. Šiaip diiiiiidžiulio įspūdžio nepaliko... Maorų klyksmas (atrakcionas, kurio top'as yra tėškimąsis į sieną
) paliko didžiausią įspūdį ir labiausiai patiko, nes bent sukėlė šiek tiek virpuliukų, ala adrenalino Juodasis perlas (visa trasa užtamsinta, padabinta lemputėmis, taip šiaip visai malonu čiuožti) buvo malonus, nors šiaip Druskininkuose juoda trasa man labiau patiko, gražiau ir maloniau įrengta.Lavos pirtyse pliusą dedu pašildymo programai, kur vyrukas 6-8min kaitino pirtį, mosuodamasis vanta
Sūkurinės vonios irgi geras malonumas Bet ten kažkaip labai jau laikas dingsta greitai... Kas dar? Hmz, a, tiesa, vandens baras smagus malonumas - sėdi sau vandenį, gurkšnoji Pinacoladą... Ech, prie gero galima ir priprasti
Šiaip koktieliukų kainos pusėtinai normalios, už gera Mojito ar gerą Pinacoladą paloti 16Lt negaila. Bent man. Lauko baseinas įspūdžio nepaliko - mažas, nieko įpatingo. Antrasis lauko baseinas neveikė, bet tas atrodė kur kas rimčiau ir įdomiau - apiplaukimas ratuku vingiuojančia "upe" atrodo interesting. Druskininkuose lauko baseinas labiau sužavėjo, ten bent tinklinį pažaidėme
Bangų baseinas... Vilniuje man pasirodė totali nesąmonė. Na, pabanguoja, sukelia pojūtį, kad esi jūroje, bet pati erdvė bangavimui mažytė, nei pakvailiosi, nei panardysi ar paplaukiosi normaliai. Tuo tarpu Druskininkuose visai kita sistema - didžiulis apskritas baseinas, kurio viduryje milžiniškas kamuolys. Kamuoliui šokinėjant, susidaro bangos, kuo didesnės bangos, tuo labiau šokinėja kamuolys, o tai automatiškai didina bangas... Ir į bangų baseiną plauki su pripučiamomis valtimis, kurias ten vėto mėto rimtos bangos. Vat ten kur kas rimčiau!
Na, jei taip nuoširdžiai lyginant Druskininkų ir Vilniaus vandens pramogų parkus, tai siūlyčiau geriau sugaišti truputį laiko, palėkti iki Druskininkų. Ten pats parkas mažesnis, ne tiek atrakcionų, bet daugiau pirčių. Įėjimo kaina mažesnė, tačiau įvertinant tai, kad sumokėsite už benziną, tai plius/minus gaunasi tas pats (žodžiu, finansinis punktas - ne rodiklis). Tiesa, bent kai mes buvome Druskininkuose, tai itin per daug žmonių buvo, o šįkart Vilniuje buvo dėkinga situacija, kad nebuvo grūsčių prie atrakcionų, baseinuose. Realiai, išbandyti verta abu parkus, bet pageidautina su didesne pertrauka tarp apsilankymų
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-22 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 57 d. ]
[ Peržiūrėta: 765 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/vichy_vandens_pramogu_parkas ]
Soooo sweeeeeet!
Meilės meškiukai Skype 
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-20 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 55 d. ]
[ Peržiūrėta: 793 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/soooo_sweeeeeet ]
 | |
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-20 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 55 d. ]
[ Peržiūrėta: 793 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/soooo_sweeeeeet ]
Nėra ko į svetimus puodus nosies kišti ;-)
Studentai - išradingi žmonės ir linkę asmenis, nepaklūstančius nusistovėjusioms taisyklėms, pamokyti... Nepiktybiškai, bet įtikinamai
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-20 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 55 d. ]
[ Peržiūrėta: 764 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/nera_ko_i_svetimus_puodus_nosies_kisti_- ]
Užvaldė mintis...
Pabundu ryte, galvoju apie tave...
Einu gatve, galvoju apie tave...
Prekinuosi parduotuvėje, galvoju apie tave...
Valgau, nejaučiu skonio, nes mąstau tik apie tave...
Pamirštu, kur einu ir ką noriu padaryti, nes galva užimta mintimis apie tave...
Tekantis dušo vanduo neatgaivina, nes ir ten galvoju apie tave...
Klodama lovą, užsimąstau apie tave...
Atsigulusi negaliu užmigti, nes tik tu mano mintyse...
Užsnūdusi... sapnuoju tave...
Tu užvaldei mano protą, mintis, kūną ir sielą!
Tavo egzistencija mane baigia į kapus nuvaryti!
Tavo nuolatinis būvimas šalia mane dirgina, bet negaliu sakyti, jog tai nemalonu...
Kas TU?..
Tu - mano dabartis, mano ši diena, mano trumputė minčių valdovė, mano džiaugsmas, vargas, darbas ir pramoga...
Tu... tai mano bakalaurinis darbas!
Tu - tai topic'as "Priešraketinės gynybos sistema Centrinėje Europoje: įtaka JAV ir Rusijos santykiams"
Bet visgi... tu užvaldei tik mintis, o ne darbinę energiją
-------------
O jūs apie ką jau manėte?
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-20 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 55 d. ]
[ Peržiūrėta: 756 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/uzvalde_mintis ]
Einu gatve, galvoju apie tave...
Prekinuosi parduotuvėje, galvoju apie tave...
Valgau, nejaučiu skonio, nes mąstau tik apie tave...
Pamirštu, kur einu ir ką noriu padaryti, nes galva užimta mintimis apie tave...
Tekantis dušo vanduo neatgaivina, nes ir ten galvoju apie tave...
Klodama lovą, užsimąstau apie tave...
Atsigulusi negaliu užmigti, nes tik tu mano mintyse...
Užsnūdusi... sapnuoju tave...
Tu užvaldei mano protą, mintis, kūną ir sielą!
Tavo egzistencija mane baigia į kapus nuvaryti!
Tavo nuolatinis būvimas šalia mane dirgina, bet negaliu sakyti, jog tai nemalonu...
Kas TU?..
Tu - mano dabartis, mano ši diena, mano trumputė minčių valdovė, mano džiaugsmas, vargas, darbas ir pramoga...
Tu... tai mano bakalaurinis darbas!
Tu - tai topic'as "Priešraketinės gynybos sistema Centrinėje Europoje: įtaka JAV ir Rusijos santykiams"
Bet visgi... tu užvaldei tik mintis, o ne darbinę energiją
-------------
O jūs apie ką jau manėte?
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-20 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 55 d. ]
[ Peržiūrėta: 756 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/uzvalde_mintis ]
Geras laptopas HP DV5009, naudotas tik ~18 mėn., už 1200 lt ;)
Tarp kitko - nebrangiai parduodu savo senesnį labai dar neblogą nešiojamą kompiuterį
Kaip naudotas, tai šiek tiek apibraižytas, bet tai veinintelis trūkumas. Nei bad`ų HHD, nei monitoriaus matricoje, iškritūsių klavišų ar dar kokių problemų.
Parametrai: http://arsenalas.home.lt/catalog_details.p...amp;prc=3319.65
TAKTINIS DAŽNIS: 1800 MHz
SPART. ATMINTINĖ: 128 KB
PAGRINDINĖ ATMINTIS: 512 MB
DISKINIS KAUPIKLIS:60 GB
EKRANO DYDIS: 15.4"
MAKS. REZOLIUCIJA: 1280x800
VAIZDO PLOKŠTĖ: ATI Radeon XPRESS 200 IGP
VAIZDO PLOKŠTĖS ATMINTINĖ: Naudoja pagrindine PC atminti
VAIZDO PLOKŠTĖS ATMINTINĖ (MAKS): 128 MB
OPTINIS ĮRENGINYS: DVD+/-RW (Dual Layer)
NIC: 10/100Mbps Ethernet Controller
WLAN: TAIP b/g
GARSO PLOKŠTĖ: 16-bit SoundBlaster suderinama
PCMCIA JUNGTYS: 1 EXPRESS CARD 54
SVORIS NETTO: 2.98 kg.
OPERACINĖS SISTEMOS: Windows XP
Kaip ir viskas iš svarbiausių parametrų. Kompiuteris ne koks "super-duper", bet tai ir mokate ne 3000-5000 lt
Tokie resursai žinoma ne žaidimams, bet jei darbui/studijoms, pramogomos kaip internetas/filmai, tai pats tas
Kaina: tik 1200 lt.
Kaune arba Vilniuje. +37067784244 (Dainius) / +37067418359 (Lina)
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-18 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 53 d. ]
[ Peržiūrėta: 837 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/geras_laptopas_hp_dv5009_naudotas_tik_18_men_uz_1200_lt_ ]
Gyvenimas keičiasi :-)
Sakai, esi įpratęs, kad keliesi tada, kai aš jau grįžinėju po darbų, mokslų ar dar kažkokios veiklos? Atprask, gyvenimas keičiasi Taigi pagal naują struktūrą, prašau, kai ryte keliesi, daryti tai švelniai ir atsargiai, kad miegančios meškutės neišplėštum iš jos minkštučio sapno!
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-18 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 52 d. ]
[ Peržiūrėta: 829 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/gyvenimas_keiciasi_- ]
Taigi pagal naują struktūrą, prašau, kai ryte keliesi, daryti tai švelniai ir atsargiai, kad miegančios meškutės neišplėštum iš jos minkštučio sapno!
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-18 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 52 d. ]
[ Peržiūrėta: 829 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/gyvenimas_keiciasi_- ]
Putin = neo-Hitler ?..
Vietoje to, kad kažką keistų sistemoje, pačioje kariuomenėje, kad taip patrauktų tautą pasitikėti karine galia, sudomintų pačia tarnyba, tai plauna smegenis jaunimui, kad ten yra "Super! geriau negu gerai ir kaip TU to nematai?! Ateik, mes TAU parodysime tikrąją tiesą ir tikrąjį gėrį..." Ir bus tokių, kurie patikės. Bus daug tokių. Bet esmė, kad galiausiai atsiras tik dar daugiau nusivylusių, tik dar daugiau palūžusių, tik dar daugiau tų, kurie nunarins galvas, nes nebetikės, kad kažką galima pakeisti ir kad jų šalyje gyvenimas IŠ TIKRŲJŲ gerėja, atsiras dar viena karta be idealų... Rusijos tauta sąlyginai nėra kalta, kad ją valdo... idiotai... smurto ir globalios galios persisėmusios asmenybės... valdyti, imti, pampti ne pagal savo jėgas ir sugebėjimus, kol pasprings, kol susprogs...
Pamatykit. Įvertinkit patys.
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-17 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 52 d. ]
[ Peržiūrėta: 915 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/putin__neo-hitler_ ]
Nashi - Rusijos smegenų "plovimo" mechanizmas...
NASHI - versija pervaja
Pažiūrėkite. Įvertinkite. Susidarykite savo nuomonę. Tačiau man, kolegos, kažkaip nebejauku darosi. Širdutė suvirpa, sąsajos per ryškios... Žinant Rusijos tautos karštumą, kai reikia kovoti už propaguojamas (nebūtinai kitų požiūriu teisingas) idėjas, įvertinant jų didybės ir valdymo troškimą, atsižvelgiant į pastarųjų keleto metų vykdomą politiką, įvertinant Rusijos siekį vėl iš naujo pakovoti už supergalybės statusą... Ne tokia jau ir tolima ateitis ramybe nebekvepia...
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-17 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 52 d. ]
[ Peržiūrėta: 907 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/nashi_-_rusijos_smegenu_plovimo_mechanizmas ]
Pažiūrėkite. Įvertinkite. Susidarykite savo nuomonę. Tačiau man, kolegos, kažkaip nebejauku darosi. Širdutė suvirpa, sąsajos per ryškios... Žinant Rusijos tautos karštumą, kai reikia kovoti už propaguojamas (nebūtinai kitų požiūriu teisingas) idėjas, įvertinant jų didybės ir valdymo troškimą, atsižvelgiant į pastarųjų keleto metų vykdomą politiką, įvertinant Rusijos siekį vėl iš naujo pakovoti už supergalybės statusą... Ne tokia jau ir tolima ateitis ramybe nebekvepia...
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-17 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 52 d. ]
[ Peržiūrėta: 907 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/nashi_-_rusijos_smegenu_plovimo_mechanizmas ]
Lina Žukauskaitė - Jausmų paletė
Tai 2001-2004 metų mano eseistinės kūrybos rinkinys, kolkas publikuotas tik kaip e-knyga.
Čia galite parsisiųsti knygą .PDF formatu, atsispausdinti ar skaityti savo kompiuteryje.
Tikiuosi Jums patiks, lauksiu atsiliepimų, komentarų. Ačiū.
Paspaudus ant paveiksliuko, jei Jūsų kompiuteryje yra programa Adobe AcrobatReader, automatiškai bus atsiųsta ir įkelta knyga. Jei norite ją ne atidaryti, o išsaugoti, spauskite ant paveiksliuko dešinį pelytės klavišą ir pasirinkite "Save link as..." jei naudojate FireFox arba "Save Target As" jei naudojate Internet Explorer.
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-13 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 48 d. ]
[ Peržiūrėta: 1222 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/lina_ukauskaite_-_jausmu_palete ]
Čia galite parsisiųsti knygą .PDF formatu, atsispausdinti ar skaityti savo kompiuteryje.
Tikiuosi Jums patiks, lauksiu atsiliepimų, komentarų. Ačiū.
Paspaudus ant paveiksliuko, jei Jūsų kompiuteryje yra programa Adobe AcrobatReader, automatiškai bus atsiųsta ir įkelta knyga. Jei norite ją ne atidaryti, o išsaugoti, spauskite ant paveiksliuko dešinį pelytės klavišą ir pasirinkite "Save link as..." jei naudojate FireFox arba "Save Target As" jei naudojate Internet Explorer.
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-13 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 48 d. ]
[ Peržiūrėta: 1222 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/lina_ukauskaite_-_jausmu_palete ]
Apklausa
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-12 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 46 d. ]
[ Peržiūrėta: 845 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/apklausa ]
Mėnesio nuotrauka!
2008-03-12 nauji pirkiniai moterims pakelia nuotaiką (tąkart - paltukas), o gėlės...
joms tiesiog tinka
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-12 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 46 d. ]
[ Peržiūrėta: 1486 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/menesio_nuotrauka-15 ]
Bloxorz - make your brains work harder !!!
Praeitų lygių kodai
2 : 290299 | 3 : 918660 | 4 : 520967 | 5 : 028431 | 6 : 524383 | 7 : 189493 | 8 : 499707 | 9 : 074355 | 10: 300590 | 11: 291709 | 12: 958640 | 13: 448106 | 14: 210362 | 15: 098598 | 16: 000241 | 17: 683596 | 18: 284933 | 19: 119785 | 20: 543019 | 21: 728724 | 22: 987319 | 23: 293486 | 24: 08819
25: 250453 | 26: | 27: | 28: | 29: | 30: | 31: | 32: | 33:
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-11 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 46 d. ]
[ Peržiūrėta: 673 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/bloxorz_-_make_your_brains_work_harder_ ]
Neišaugtas vaikiškume!
Turiu, tiksliau, pasidarau per daug sau laisvo laiko, taigi paatakuosiu dienoraštį Šias mintis jau vieną kartą buvau išdėsčiusi, bet sustreikavus internetui, tenka perrašinėti - antras dublis nebūtinai geresnis
------------
Vaikystėje naiviai tikėjau, kad jei kažką negero padarysiu, kažką, kas nepatiks mamai, galėsiu, lyg knygoje atversti naują lapą ir pradėti rašyti iš naujo, pamėginti dar kartą, lyg filme garsiai sušukti "Stop!" ir filmuoti antrą dublį. Per didelė TV įtaka? Na, vaikystėje tuo tikėti gal ir galima buvo, bet dabar, kai jau gerokai perkopei paauglystės slenkstį, pravėrei suaugusiųjų gyvenimo duris, šiaip jau turėtum šiam įsitikinimui pamoti ir tarti "Sudie!" Deja, nepanašu... Gyvenimas be stabdžių, nemąstant apie pasėkmes, pirma darant, o po to galvojant - juk visa tai akivaizdus pavyzdys, kad dar kažkur giliai giliai tiki tuo...
Nuolatinis dėmesio reikalavimas. Kaip mažas vaikas verkšleni, prašydama dėmesio, reikalaudama vis daugiau ir daugiau laiko sau. Rodos, neįsisavinai tos pamokėlės, kad gyvenime iš dangaus niekas nekrenta, kad privalome užsitarnauti, užsidirbti, jei norime turėti. O tam reikia skirti laiko... o tu, lyg ta trejų metų mergaitė, patempi lūpą ir šniukščiodama nosį vebleni "Noliu..." O keisčiausia, kaip lengvai taikai dvigubus standartus! Jei kažkas tau neturi laiko, tai pasaulio pabaiga, o kai pati neskiri pakankamai dėmesio, tai jau... "Aš gi dirbu! Aš gi mokausi! Aš gi..." Kai buvai Torūnėje, kiek laiko skyrei šeimai, artimiesiems, draugams? Elementariausias žinutes atrašydavai tik po kelių dienų, nes būdavai toooookia užsiėmusi. Arba kiek jau dienų esi Vilniuje? O kiek kartų paskambinai S.? Dirbi? Nagi sėsk į mašiniuką po darbo ir nuvažiuok, praleiskit vakarą kartu. Vakar pakalbėjot, nustebai, kad tiek reiški žmogui? Brangioji, gal dažniau akinius nešiok, gal daugiau matysi!!! Gal dažniau įsigilink į apilnkinius, jų jausmus, pojūčius, savijautas, o ne eikvok visą laiką stengdamasi visų dėmesį nukreipti į save... Nesi pasaulio bamba! Žemė suksis ir be tavęs! Kiek Dainiui priverkšlenta, kiek prisiskūsta, kad jis pakankamai laiko ir dėmesio tau neskiria, o kai tie patys kriterijai atsimuša į tave, kažkaip sugebi taip greitai pakeisti CD... Savanaude tu! Atsipeikėk, suauk!
Esi gimusi po laiminga žvaigžde, taigi gyvenime beveik viską gauni gana lengvai, sekasi pasiekti užsibrėžto, įgyvendinti planus. bet iš to kylla ir nesuvokimas, kad kitiems reikia stengtis daugiau ir kad tai tik gyvenimo etapas, kai tau viskas sekasi... Suvok, kad vieną dieną pabusi ir nebeplauks viskas taip lengvai ir paprastai, teks prakaituoti, pralaimėti, nusivilti, bet ir vėl stotis ir kovoti toliau, nes negalima nuleisti rankų vieną kartą nepavykus, negalima lyg vaikui patempti lūpos ir pareikšti, kad nebebandysi. Žinoma, yra žmonių, kurie taip elgiasi, bet jie nieko ir nepasiekia gyvenime. O tu juk nenori būti tokia. Auginta šiltnamio sąlygomis, nenori iš jų išlįsti. Tau jos tinka ir patinka, bet būtų pats laikas kelti sparnus ir išeiti į darganotą lauką. nebūtina pamiršti, kad šeimoje esi jaunėlė, bet gana tuo naudotis. Nebūk lepūnėle. Negyvenk kitų gyvenimo, pradėk savąjį.
Vaikai yra išradingi, kai jiems reikia surasti lengviausią sprendimą, išsisukti, išvengti komplikacijų. Griebtis lengviausio ten, kur kyla sunkumų, bet sukomplikuoti iki beprotybės tai, kas iš tikrųjų yra paprasta - taip tu gyveni. Keli didžiausią audrą stiklinėje iš paprastų dalykų, bet pabėgi tada, kai tikrame vandenyne kyla audra, nekovoji ir nesistengi jos nugalėti.
Taigi, nustok tikėti pasakomis, galų gale patikėk gyvenimu!
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-10 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 45 d. ]
[ Peržiūrėta: 684 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/neisaugtas_vaikiskume ]
Šias mintis jau vieną kartą buvau išdėsčiusi, bet sustreikavus internetui, tenka perrašinėti - antras dublis nebūtinai geresnis ------------
Vaikystėje naiviai tikėjau, kad jei kažką negero padarysiu, kažką, kas nepatiks mamai, galėsiu, lyg knygoje atversti naują lapą ir pradėti rašyti iš naujo, pamėginti dar kartą, lyg filme garsiai sušukti "Stop!" ir filmuoti antrą dublį. Per didelė TV įtaka?
Na, vaikystėje tuo tikėti gal ir galima buvo, bet dabar, kai jau gerokai perkopei paauglystės slenkstį, pravėrei suaugusiųjų gyvenimo duris, šiaip jau turėtum šiam įsitikinimui pamoti ir tarti "Sudie!" Deja, nepanašu... Gyvenimas be stabdžių, nemąstant apie pasėkmes, pirma darant, o po to galvojant - juk visa tai akivaizdus pavyzdys, kad dar kažkur giliai giliai tiki tuo...Nuolatinis dėmesio reikalavimas. Kaip mažas vaikas verkšleni, prašydama dėmesio, reikalaudama vis daugiau ir daugiau laiko sau. Rodos, neįsisavinai tos pamokėlės, kad gyvenime iš dangaus niekas nekrenta, kad privalome užsitarnauti, užsidirbti, jei norime turėti. O tam reikia skirti laiko... o tu, lyg ta trejų metų mergaitė, patempi lūpą ir šniukščiodama nosį vebleni "Noliu..." O keisčiausia, kaip lengvai taikai dvigubus standartus! Jei kažkas tau neturi laiko, tai pasaulio pabaiga, o kai pati neskiri pakankamai dėmesio, tai jau... "Aš gi dirbu! Aš gi mokausi! Aš gi..." Kai buvai Torūnėje, kiek laiko skyrei šeimai, artimiesiems, draugams? Elementariausias žinutes atrašydavai tik po kelių dienų, nes būdavai toooookia užsiėmusi. Arba kiek jau dienų esi Vilniuje? O kiek kartų paskambinai S.? Dirbi? Nagi sėsk į mašiniuką po darbo ir nuvažiuok, praleiskit vakarą kartu. Vakar pakalbėjot, nustebai, kad tiek reiški žmogui? Brangioji, gal dažniau akinius nešiok, gal daugiau matysi!!! Gal dažniau įsigilink į apilnkinius, jų jausmus, pojūčius, savijautas, o ne eikvok visą laiką stengdamasi visų dėmesį nukreipti į save... Nesi pasaulio bamba! Žemė suksis ir be tavęs! Kiek Dainiui priverkšlenta, kiek prisiskūsta, kad jis pakankamai laiko ir dėmesio tau neskiria, o kai tie patys kriterijai atsimuša į tave, kažkaip sugebi taip greitai pakeisti CD... Savanaude tu! Atsipeikėk, suauk!
Esi gimusi po laiminga žvaigžde, taigi gyvenime beveik viską gauni gana lengvai, sekasi pasiekti užsibrėžto, įgyvendinti planus. bet iš to kylla ir nesuvokimas, kad kitiems reikia stengtis daugiau ir kad tai tik gyvenimo etapas, kai tau viskas sekasi... Suvok, kad vieną dieną pabusi ir nebeplauks viskas taip lengvai ir paprastai, teks prakaituoti, pralaimėti, nusivilti, bet ir vėl stotis ir kovoti toliau, nes negalima nuleisti rankų vieną kartą nepavykus, negalima lyg vaikui patempti lūpos ir pareikšti, kad nebebandysi. Žinoma, yra žmonių, kurie taip elgiasi, bet jie nieko ir nepasiekia gyvenime. O tu juk nenori būti tokia. Auginta šiltnamio sąlygomis, nenori iš jų išlįsti. Tau jos tinka ir patinka, bet būtų pats laikas kelti sparnus ir išeiti į darganotą lauką. nebūtina pamiršti, kad šeimoje esi jaunėlė, bet gana tuo naudotis. Nebūk lepūnėle. Negyvenk kitų gyvenimo, pradėk savąjį.
Vaikai yra išradingi, kai jiems reikia surasti lengviausią sprendimą, išsisukti, išvengti komplikacijų. Griebtis lengviausio ten, kur kyla sunkumų, bet sukomplikuoti iki beprotybės tai, kas iš tikrųjų yra paprasta - taip tu gyveni. Keli didžiausią audrą stiklinėje iš paprastų dalykų, bet pabėgi tada, kai tikrame vandenyne kyla audra, nekovoji ir nesistengi jos nugalėti.
Taigi, nustok tikėti pasakomis, galų gale patikėk gyvenimu!
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-10 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 45 d. ]
[ Peržiūrėta: 684 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/neisaugtas_vaikiskume ]
Reikia keisti profesiją!
Nieko nebus, reikia keisti profesija Jeigu padavėjos darbą, žinoma, galima vadinti profesija Na, bet kokiu atveju, reikia keisti darbo profilį. Kodėl? Pažaiskime pliusų/minusų vakarą...
Pliusai:
1. Esu bendraujanti asmenybė, komunikabili persona ir bendravimas - mano gyvenimo būdas, "front line job" - darbas, kuriam aš tinku. Lengvai randu kalbą su įvairaus tipo žmonėmis, sugebu susikalbėti su įnoringiausiais klientais, atrasti išeitį iš neįtikėčiausių situacijų. Be to, ir žmonėms patinka su manimi kalbėti, juos tenkina mano bendravimo stilius ir t.t.
2. Esu hyper aktyvi, taigi sėdėti ofise nuo 8 val iki 17 val man būtų kančia, jausčiausi lyg žvėrelis, uždarytas narve... Kita vertus, juk nevisi net ofisiniai darbai yra tokie jau sėslūs...
3. Padavėjos darbas jaunam, aktyviam žmogui garantuoja nuolatines pinigines įplaukas, kai tarp algų, jei sugebi dirbti, nuolatos turėsi papildomų pinigų, ekstra pajamų, kurios nemaišo.
4. Tai darbas, lengvai suderinamas su studijomis.
5. Jaučiu, kad bunku šitame darbe...
6. ...
Minusai:
1) Padavėjos darbas rimtumu nekvepia...
2) Toli karjeros laipteliais tokiame darbe nenužygiuosi. Administratorė, mano požiūriu, nėra karjera... Direktore, padavėja dirbdama, netapsi... Gana padirbome, virtuvę restoranų verslo išnaršėme, laikas šuoliuoti toliau!
3) Tokiame darbe netobulėjama, nieko naujo neišmokstama. Man jau trūksta intelektualių, protinių iššūkių.
4) Padavėjos darbas per dažnai stumia į vakarėlių sukūrį... Visą dieną atlaksčiusi darbe, dažniausiai pasiduodi kolegų kvietimams po darbo patraukti į kokį klubą pasišokti ir galiausiai, iki paryčių praleidusi laiką šokių aikštelėje ryte vėl eini dirbti...
5) Nusibodo matyti girtus snukius aplinkui...
6) Per daug situacijų, susijusių su alkoholiu...
7) ...
Kai prisiminsiu dar, pakoreguosiu
Leidžiu reikštis ir jūsų pamąstymams! Jei ką prisimenate, papildykite.
Taigi suma-sumarum būtų pats laikas lįsti iš šitos irštvos ir judėti pirmyn pirmyn pirmyn Be to, dabar Lietuvoje susidarius tokiai sitacijai, kai gerų darbuotojų jaučiamas ryškus trūkumas, nėra čia ko kiurksoti. Galvą turiu, ryžto turiu, noro tobulėti yra, sugebėjimai yra, taigi kas stabdo?
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-09 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 44 d. ]
[ Peržiūrėta: 691 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/reikia_keisti_profesija ]
Jeigu padavėjos darbą, žinoma, galima vadinti profesija Na, bet kokiu atveju, reikia keisti darbo profilį. Kodėl? Pažaiskime pliusų/minusų vakarą...Pliusai:
1. Esu bendraujanti asmenybė, komunikabili persona ir bendravimas - mano gyvenimo būdas, "front line job" - darbas, kuriam aš tinku. Lengvai randu kalbą su įvairaus tipo žmonėmis, sugebu susikalbėti su įnoringiausiais klientais, atrasti išeitį iš neįtikėčiausių situacijų. Be to, ir žmonėms patinka su manimi kalbėti, juos tenkina mano bendravimo stilius ir t.t.
2. Esu hyper aktyvi, taigi sėdėti ofise nuo 8 val iki 17 val man būtų kančia, jausčiausi lyg žvėrelis, uždarytas narve... Kita vertus, juk nevisi net ofisiniai darbai yra tokie jau sėslūs...
3. Padavėjos darbas jaunam, aktyviam žmogui garantuoja nuolatines pinigines įplaukas, kai tarp algų, jei sugebi dirbti, nuolatos turėsi papildomų pinigų, ekstra pajamų, kurios nemaišo.
4. Tai darbas, lengvai suderinamas su studijomis.
5. Jaučiu, kad bunku šitame darbe...
6. ...
Minusai:
1) Padavėjos darbas rimtumu nekvepia...
2) Toli karjeros laipteliais tokiame darbe nenužygiuosi. Administratorė, mano požiūriu, nėra karjera... Direktore, padavėja dirbdama, netapsi... Gana padirbome, virtuvę restoranų verslo išnaršėme, laikas šuoliuoti toliau!
3) Tokiame darbe netobulėjama, nieko naujo neišmokstama. Man jau trūksta intelektualių, protinių iššūkių.
4) Padavėjos darbas per dažnai stumia į vakarėlių sukūrį... Visą dieną atlaksčiusi darbe, dažniausiai pasiduodi kolegų kvietimams po darbo patraukti į kokį klubą pasišokti ir galiausiai, iki paryčių praleidusi laiką šokių aikštelėje ryte vėl eini dirbti...
5) Nusibodo matyti girtus snukius aplinkui...
6) Per daug situacijų, susijusių su alkoholiu...
7) ...
Kai prisiminsiu dar, pakoreguosiu
Leidžiu reikštis ir jūsų pamąstymams! Jei ką prisimenate, papildykite.
Taigi suma-sumarum būtų pats laikas lįsti iš šitos irštvos ir judėti pirmyn pirmyn pirmyn
Be to, dabar Lietuvoje susidarius tokiai sitacijai, kai gerų darbuotojų jaučiamas ryškus trūkumas, nėra čia ko kiurksoti. Galvą turiu, ryžto turiu, noro tobulėti yra, sugebėjimai yra, taigi kas stabdo?
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-09 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 44 d. ]
[ Peržiūrėta: 691 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/reikia_keisti_profesija ]
2008-03-08 20:53
"Be taves sunku gyventi! Be tavo šypsenos, akių! Pasakysiu tau mažuti, kaip karštai tave myliu!.. Aš savo angelą turiu, o jis tai TU! "
" Moterys iš visų jėgų stengiasi pakeisti vyrą, o kai joms tai pavyksta, nustoja jį mylėjusios NESIKEISK!"
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-08 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 43 d. ]
[ Peržiūrėta: 649 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/2008-03-08_2053 ]
""
Moterys iš visų jėgų stengiasi pakeisti vyrą, o kai joms tai pavyksta, nustoja jį mylėjusios NESIKEISK!"
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-08 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 43 d. ]
[ Peržiūrėta: 649 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/2008-03-08_2053 ]
Ar...
... dar kas nors tavimi patikės?.. Kai tiek kartu žadėjai, bet viskas buvo...
Aš noriu būti tokia... kokia dabar nesu...
Kalė intrigantė... Mane erzina tai taip stipriai! Nenoriu tokia būti... Nenoriu, kad mano galvoje susikurtų pačios šlykščiausios aferos. Nebenoriu įsivelti į jokias intrigas. Nebenoriu meluoti, suktis, kurti planų, raudonuoti, drebėti, kad viskas paaiškės... Kur dingo tas paprastumas?! Atvirumas?! Kodėl tose giliose žydrose akyse randame melą?.. Man reikia pagalbos!!!
Paskambink, pasakyk, prabilk, sušuk, suklyk, sušnybždėk kaip nors pranešk artimiausiems, mylimiems žmonėms, kai tavo galvoje bent mažiausiai akimirkos dalelei žybtelės mintis apie intrigas, apie žingsnį, po kurio skaudės... PRABILK!!! Tau niekas negalės padėti, jei pati neprašysi pagalbos... juk tai žinai, mažute... Tu neprašai pagalbos? Tu esi stipri? Melas! Jei būtum tokia, nebūtum prisivirusi tiek košės... jei būtum tokia, mokėtum nugalėti save, sustabdyti save nuo kvailysčių, numatyti pasėkmes ir jas įvertinusi pasirinkti teisingą sprendimą... jei būtum stipri... neįsiveltum į tokias nesąmones!
Gyventi šia akimirka, negalvoti apie ateitį, imti viską, ką duoda dabartis tai šiuolaikinio gyvenimo credo, tuo gyvena dabartinė visuomenė. Lyg siurbėlės iščiulpia aplinką neduodami nieko, tik imdami imdami imdami... ir palikdami po savęs didelę mėšlo krūvą sugriautus tikėjimus, nuviltus žmones, pažemintus jausmus, sutryptus įsitikinimus... ir visiškai nieko... švento? Nenorėčiau šio žodžio čia vartoti, neturėčiau taip įvardinti, bet kita vertus... Juk šventa yra tai, kuo besąlygiškai tiki, ką iškeli aukščiau visų kitų įsitikinimų, dėl ko esi pasiryžęs kovoti, ką esi pasiruošęs ginti...
Gerdami gyvenimo taurę dideliais gurkšniais, rydami tą taurųjį gėrimą, nė kiek juo nesigardžiuodami mes daug ką prarandame... nieko realiai negauname...
Aš noriu patirti to gyvenimo skonį, atrasti visus poskonius, išvysti visas spalvas ir atspalvius. Tam nereikia daug. Tam nereikia lakstyti kaip paklaikusiai ir ragauti iš visų, po ranka pasitaikiusių lėkštelių, taurelių, puodelių... Nuo to pasidaro bloga... Labai greitai tai praranda skonį, kvapą, ragavimo pasimėgavimą... tai ne tik nebeteikia malonumo, bet ir... neduoda to, ko tikiesi...
Beskonis lėkimas paviršiumi...
Baimė atsigręžti į mylimus žmones tada, kai to labiausiai reikia...
Nesuvokimas, kad brangūs žmonės tau reikalingi ne tik tada, kai esi laiminga...
Nebijok paprašyti pagalbos, kai tau to reikia...
Patikėk, jie neatsisakys padėti!
Jie supranta, kiek daug tai reiškia...
Jie supranta, kokios ryjimo viso ko purvino į save pasėkmės...
Jie žino, kad padėję dabar išvengs didesnių problemų ateityje...
Nebijok paprašyti pagalbos! PRAŠAU! Išdrįsk!!!
Bet ar dar yra kas tavimi patikės?.. Juk ne pirmą kartą žadi...
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-02 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 36 d. ]
[ Peržiūrėta: 602 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/ar ]
Aš noriu būti tokia... kokia dabar nesu...
Kalė intrigantė... Mane erzina tai taip stipriai! Nenoriu tokia būti... Nenoriu, kad mano galvoje susikurtų pačios šlykščiausios aferos. Nebenoriu įsivelti į jokias intrigas. Nebenoriu meluoti, suktis, kurti planų, raudonuoti, drebėti, kad viskas paaiškės... Kur dingo tas paprastumas?! Atvirumas?! Kodėl tose giliose žydrose akyse randame melą?.. Man reikia pagalbos!!!
Paskambink, pasakyk, prabilk, sušuk, suklyk, sušnybždėk kaip nors pranešk artimiausiems, mylimiems žmonėms, kai tavo galvoje bent mažiausiai akimirkos dalelei žybtelės mintis apie intrigas, apie žingsnį, po kurio skaudės... PRABILK!!! Tau niekas negalės padėti, jei pati neprašysi pagalbos... juk tai žinai, mažute... Tu neprašai pagalbos? Tu esi stipri? Melas! Jei būtum tokia, nebūtum prisivirusi tiek košės... jei būtum tokia, mokėtum nugalėti save, sustabdyti save nuo kvailysčių, numatyti pasėkmes ir jas įvertinusi pasirinkti teisingą sprendimą... jei būtum stipri... neįsiveltum į tokias nesąmones!
Gyventi šia akimirka, negalvoti apie ateitį, imti viską, ką duoda dabartis tai šiuolaikinio gyvenimo credo, tuo gyvena dabartinė visuomenė. Lyg siurbėlės iščiulpia aplinką neduodami nieko, tik imdami imdami imdami... ir palikdami po savęs didelę mėšlo krūvą sugriautus tikėjimus, nuviltus žmones, pažemintus jausmus, sutryptus įsitikinimus... ir visiškai nieko... švento? Nenorėčiau šio žodžio čia vartoti, neturėčiau taip įvardinti, bet kita vertus... Juk šventa yra tai, kuo besąlygiškai tiki, ką iškeli aukščiau visų kitų įsitikinimų, dėl ko esi pasiryžęs kovoti, ką esi pasiruošęs ginti...
Gerdami gyvenimo taurę dideliais gurkšniais, rydami tą taurųjį gėrimą, nė kiek juo nesigardžiuodami mes daug ką prarandame... nieko realiai negauname...
Aš noriu patirti to gyvenimo skonį, atrasti visus poskonius, išvysti visas spalvas ir atspalvius. Tam nereikia daug. Tam nereikia lakstyti kaip paklaikusiai ir ragauti iš visų, po ranka pasitaikiusių lėkštelių, taurelių, puodelių... Nuo to pasidaro bloga... Labai greitai tai praranda skonį, kvapą, ragavimo pasimėgavimą... tai ne tik nebeteikia malonumo, bet ir... neduoda to, ko tikiesi...
Beskonis lėkimas paviršiumi...
Baimė atsigręžti į mylimus žmones tada, kai to labiausiai reikia...
Nesuvokimas, kad brangūs žmonės tau reikalingi ne tik tada, kai esi laiminga...
Nebijok paprašyti pagalbos, kai tau to reikia...
Patikėk, jie neatsisakys padėti!
Jie supranta, kiek daug tai reiškia...
Jie supranta, kokios ryjimo viso ko purvino į save pasėkmės...
Jie žino, kad padėję dabar išvengs didesnių problemų ateityje...
Nebijok paprašyti pagalbos! PRAŠAU! Išdrįsk!!!
Bet ar dar yra kas tavimi patikės?.. Juk ne pirmą kartą žadi...
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-02 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 36 d. ]
[ Peržiūrėta: 602 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/ar ]
Po kiek laiko lieka tik geri prisiminimai...
Nutarus susitikti, apima jaudulys lyg prieš pirmą pasimatymą... Žvelgi į veidrodį priekabiai, rodos, ir tas, ir anas negerai, jaudiniesi, rankutės virpa, širdutė plaka kur kas stipriau nei norėtum... O kai priartėja akimirka išvysti Jį... norisi bėgti... Kaip tąkart, kai užsukau į parduotuvę ir sužinojau, kad tu visai čia pat... pabėgau, nes... nes... nes... tiesiog norėjosi bėgti, nesinorėjo susitikti, nesinorėjo ištarti to Labas, kuris būtų kažkoks netikras, kažkoks dirbtinis, kažkoks nenatūralus...
Galiausiai susitikus, rodos, tampi tokia negrabi, pasimeti, nežinai, kaip pasisveikinti, nesuvoki, ar dera pakštelėti į žanduką, ar dera apkabinti,a r visgi vertėtų tik linktelėti. Paspausti ranką? Kažkaip viskas ne taip, viskas atrodo absurdiška, dirbtina, nenatūralu. O ar gali būti kitaip? Juk šitiek metų susitikę, puldavome vienas kitam į glėbį, apsikabindavome stipriai stipriai, lūpos susiliedavo karštam, aistringam būčiniui...
Pikčiausia, kad neturėtum nei nervintis, nei drebėti, nei jaudintis, nei pasimesti. Juk viskas buvo taip aišku, kai apsiprendei, juk visi klausimai buvo atsakyti, viskas nuspręsta, apgalvota, išnarstyta po kaulelį ir prieita vienintelės, rodos, nepaneigiamos išvados reikia! Kitaip negaliu! Bet po kiek laiko lieka tik geri prisiminimai...
Pasimiršo visi ginčai, nebedrasko širdies nemalonūs žodžiai, skaudūs priminimai, tavo ištarti supykus, nebedegina skruostų nudžiūvusios ašaros, nebejaučiu veriančių ir smerkiančių, klupdančių žvilgsnių, kuriais svaideisi tada, kai buvau pasiruošusi paaukoti viską, kad tik gaučiau tavo atleidimą, kad tik gaučiau dar vieną galimybę, pamiršau tas pasmerkimo akimirkas, kurios iškildavo anksčiau tylią tylią naktį, nuo kurių pašokdavau iš neramaus miego, išpilta šalto prakaito... Pasimiršo viskas, kas buvo negerai ir beliko geri, malonūs prisiminimai... Ta pirmoji rožė, kuri teikė tiek vilties visus tuos metus, tas nedrasiai užrašytas atvirukas, tie rašikliai, paskatinantys rašyti, tie mažyčiai malonūs siurpriziukai, sugrįžus namo po savaitgalio, pabaigtas remontas, sukurtas tinklapis, iškepti blyneliai vakare, saldus sexas duše, išsykėliški meilės žaidimai pačiose neįtikinamiausiose vietose, adrenalino medžiojimas, padrasinimai prieš pirmąjį šuolį parašiutu ir vėlesni truputį ignoravimai, kurie tereikšdavo vieną- Tu pati tai gali! Tau to priminti nereikia!... Telieka tie saldūs prisiminimai, tei visi pirmi kartai, tie nedrąsus pabandymai, atnešę tiek džiaugsmo...
Šįvakar ryžausi vėl savęs paklausti, kodėl išėjau, kodėl ryžausi paskutinį kartą užrakinti to butuko duris?.. Atsakymas nepakito, nes jis nebuvo priimtas spontaniškai. Džiaugiuosi bent dėl to... Neišėjau ieškoti kitų, neišėjau kurti geresnio gyvenimo, nebėgau, rodos, nuo atsakomybės. Išėjau atrasti save, suprasti save, suvokti savo vietą tuose santykiuose, kuriuose, rodos, savęs neberadau... Išėjau, norėdama suprasti savo klaidų svorį pati, nejausdama jokio spaudimo iš šalies. Man reikėjo tai įvertinti pačiai. O tada pasverti tavo klaidas irgi objektyviai, be vidinio spaudimo, priekaištų. Tiesiog reikėjo į viską pažvelgti iš šalies...
Nemaniau, kad galiu matyti gyvenimą šitaip. Nemaniau, kad galiu taip suprasti žmones, kurių, rodos, negalėjau pakęsti, kurie, rodos, man buvo nesuvokiami. Gėriau viską viską atvira krūtine, siurbiau aplinką pilnais plaučiais, man reikėjo visko visko iki paskutinio lašo tam, kad galėčiau pradėti sverti savo žingsnius iš naujo. Man tereikia viską pergalvoti be niekieno įtakos. Tada žmogus pasidarai vienišius, kai reikia mąstyti, ir vakarėlių siela, kai reikia užsimiršti. Taip ir gyvenau dieną su savo mintimis, savo dienoraščiais, naktį užvesdama žmones, priversdama pasaulį suktis greičiau, sukeldama šypsenas ir susižavėjimo žvilgsnius, šokdindama gyvenimą salsos, tango, hip-hopo ritmais. Radau tiek atsakymų į tuos klausimus, kurių sau niekada nė nebučiau išsikėlusi. Taigi ar išėjimas buvo į naudą? Nežinau... Čia kaip Drugio efekte pakeitęs vieną, pakeiti visą grandinę įvykių, kurie seka po to. Taip, išmokau daug ko, atradau dar daugiau, supratau nemažai visa tai į naudą. Bet liksiu nesužinojusi, kaip būtų buvę, jeigu... Viena vertus tikiu, kad pasirinkau sprendimui paversti realybe tinkamą laiką, kol nebuvome susipykę, kol neišsidraskėme, kaip šunys, kol besikaupianti neigiama energija nesprogo lyg muilo burbulas ar atominė bomba. Kita vertus, GAL, jei tą sprendimą būčiau nurijusi, viskas būtų praėję savaime, galiausiai būtum iki galo atleidęs, nurijęs tą karčia piliulę ir užgėręs pakankamu kiekiu vandens ir t.t. Taip ir liksime nesužinoję. Galime tik spėlioti. Bet ar verta spėlioti? Aš manau, kad ne. Tikiu, kad geriau Gyventi!
Šis vakaras mane išgąsdino... Per daug galvojau... Per daug prisiminiau... Per stipriai apkabinau atsisveikindama... Man tai nepatiko... Na, tiksliau, supykau ant savęs dėl to. Nes būtent dabar Lina turi būti ta, kuri negali suklupti, kuri negali atsipalaiduoti, kuriai nedera šniurkščioti, kuriai nedera verkšlenti, nes nėra, kas išties ranką, nėra, kas padės atsistoti, nėra, kas įspirs į užpakalį tada, kai nekils rankos dirbti... Nėra, nes nenoriu, kad būtų... Taip, aš juk kaukių asė! Kai nenoriu ko nors prisileisti, įsileisti, tai galiu daryti taip profesionaliai ir subtiliai, kad visi liks patenkinti. Bet ar aš tapsiu nuo to laimingesnė?..
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-01 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 35 d. ]
[ Peržiūrėta: 600 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/po_kiek_laiko_lieka_tik_geri_prisiminimai ]
Galiausiai susitikus, rodos, tampi tokia negrabi, pasimeti, nežinai, kaip pasisveikinti, nesuvoki, ar dera pakštelėti į žanduką, ar dera apkabinti,a r visgi vertėtų tik linktelėti. Paspausti ranką? Kažkaip viskas ne taip, viskas atrodo absurdiška, dirbtina, nenatūralu. O ar gali būti kitaip? Juk šitiek metų susitikę, puldavome vienas kitam į glėbį, apsikabindavome stipriai stipriai, lūpos susiliedavo karštam, aistringam būčiniui...
Pikčiausia, kad neturėtum nei nervintis, nei drebėti, nei jaudintis, nei pasimesti. Juk viskas buvo taip aišku, kai apsiprendei, juk visi klausimai buvo atsakyti, viskas nuspręsta, apgalvota, išnarstyta po kaulelį ir prieita vienintelės, rodos, nepaneigiamos išvados reikia! Kitaip negaliu! Bet po kiek laiko lieka tik geri prisiminimai...
Pasimiršo visi ginčai, nebedrasko širdies nemalonūs žodžiai, skaudūs priminimai, tavo ištarti supykus, nebedegina skruostų nudžiūvusios ašaros, nebejaučiu veriančių ir smerkiančių, klupdančių žvilgsnių, kuriais svaideisi tada, kai buvau pasiruošusi paaukoti viską, kad tik gaučiau tavo atleidimą, kad tik gaučiau dar vieną galimybę, pamiršau tas pasmerkimo akimirkas, kurios iškildavo anksčiau tylią tylią naktį, nuo kurių pašokdavau iš neramaus miego, išpilta šalto prakaito... Pasimiršo viskas, kas buvo negerai ir beliko geri, malonūs prisiminimai... Ta pirmoji rožė, kuri teikė tiek vilties visus tuos metus, tas nedrasiai užrašytas atvirukas, tie rašikliai, paskatinantys rašyti, tie mažyčiai malonūs siurpriziukai, sugrįžus namo po savaitgalio, pabaigtas remontas, sukurtas tinklapis, iškepti blyneliai vakare, saldus sexas duše, išsykėliški meilės žaidimai pačiose neįtikinamiausiose vietose, adrenalino medžiojimas, padrasinimai prieš pirmąjį šuolį parašiutu ir vėlesni truputį ignoravimai, kurie tereikšdavo vieną- Tu pati tai gali! Tau to priminti nereikia!... Telieka tie saldūs prisiminimai, tei visi pirmi kartai, tie nedrąsus pabandymai, atnešę tiek džiaugsmo...
Šįvakar ryžausi vėl savęs paklausti, kodėl išėjau, kodėl ryžausi paskutinį kartą užrakinti to butuko duris?.. Atsakymas nepakito, nes jis nebuvo priimtas spontaniškai. Džiaugiuosi bent dėl to... Neišėjau ieškoti kitų, neišėjau kurti geresnio gyvenimo, nebėgau, rodos, nuo atsakomybės. Išėjau atrasti save, suprasti save, suvokti savo vietą tuose santykiuose, kuriuose, rodos, savęs neberadau... Išėjau, norėdama suprasti savo klaidų svorį pati, nejausdama jokio spaudimo iš šalies. Man reikėjo tai įvertinti pačiai. O tada pasverti tavo klaidas irgi objektyviai, be vidinio spaudimo, priekaištų. Tiesiog reikėjo į viską pažvelgti iš šalies...
Nemaniau, kad galiu matyti gyvenimą šitaip. Nemaniau, kad galiu taip suprasti žmones, kurių, rodos, negalėjau pakęsti, kurie, rodos, man buvo nesuvokiami. Gėriau viską viską atvira krūtine, siurbiau aplinką pilnais plaučiais, man reikėjo visko visko iki paskutinio lašo tam, kad galėčiau pradėti sverti savo žingsnius iš naujo. Man tereikia viską pergalvoti be niekieno įtakos. Tada žmogus pasidarai vienišius, kai reikia mąstyti, ir vakarėlių siela, kai reikia užsimiršti. Taip ir gyvenau dieną su savo mintimis, savo dienoraščiais, naktį užvesdama žmones, priversdama pasaulį suktis greičiau, sukeldama šypsenas ir susižavėjimo žvilgsnius, šokdindama gyvenimą salsos, tango, hip-hopo ritmais. Radau tiek atsakymų į tuos klausimus, kurių sau niekada nė nebučiau išsikėlusi. Taigi ar išėjimas buvo į naudą? Nežinau... Čia kaip Drugio efekte pakeitęs vieną, pakeiti visą grandinę įvykių, kurie seka po to. Taip, išmokau daug ko, atradau dar daugiau, supratau nemažai visa tai į naudą. Bet liksiu nesužinojusi, kaip būtų buvę, jeigu... Viena vertus tikiu, kad pasirinkau sprendimui paversti realybe tinkamą laiką, kol nebuvome susipykę, kol neišsidraskėme, kaip šunys, kol besikaupianti neigiama energija nesprogo lyg muilo burbulas ar atominė bomba. Kita vertus, GAL, jei tą sprendimą būčiau nurijusi, viskas būtų praėję savaime, galiausiai būtum iki galo atleidęs, nurijęs tą karčia piliulę ir užgėręs pakankamu kiekiu vandens ir t.t. Taip ir liksime nesužinoję. Galime tik spėlioti. Bet ar verta spėlioti? Aš manau, kad ne. Tikiu, kad geriau Gyventi!
Šis vakaras mane išgąsdino... Per daug galvojau... Per daug prisiminiau... Per stipriai apkabinau atsisveikindama... Man tai nepatiko... Na, tiksliau, supykau ant savęs dėl to. Nes būtent dabar Lina turi būti ta, kuri negali suklupti, kuri negali atsipalaiduoti, kuriai nedera šniurkščioti, kuriai nedera verkšlenti, nes nėra, kas išties ranką, nėra, kas padės atsistoti, nėra, kas įspirs į užpakalį tada, kai nekils rankos dirbti... Nėra, nes nenoriu, kad būtų... Taip, aš juk kaukių asė! Kai nenoriu ko nors prisileisti, įsileisti, tai galiu daryti taip profesionaliai ir subtiliai, kad visi liks patenkinti. Bet ar aš tapsiu nuo to laimingesnė?..
P.S.
[ Publikuota: 2008-03-01 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 35 d. ]
[ Peržiūrėta: 600 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/po_kiek_laiko_lieka_tik_geri_prisiminimai ]