Užsiimkime pardavimais
Kadangi šiais laikais jau dažnas iš mūsų nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be kompiuterio, o stacionarieji PC užima... gal kiek per daug vietos... be to, šiuolaikiniame "moving" pasaulyje nebežinai, kada ir kur atsidursi, tai loptopas mūsų kasdienybei tuoj taps toks svarbus, kaip oras mūsų plaučiams
Rūpindamasi, kad "neuždustumėte",
už malonią kainą
TIK 1600 Lt

siūlau

Naują nešiojamą kompiuterį ACER EX5220


Duomenys (info iš Orglita

15.4/M530/1GB/120GB/DVD-RW
Procesorius Intel® Celeron® M 530
Taktinis dažnis 1730 MHz
Front side bus 533 MHz
Spart. Atmintinė 1 MB
Lustų rinkinys Intel GL960 Express
Pagrindinė atmintis 1024 MB
Pagrindinė atmintis (maks) 2 GB
Atminties tipas DDR2-533
Diskinis kaupiklis (gb) 120 GB
Rpm 5400 rpm
Diskinio kaupiklio valdikliai Serial ATA
Ekrano dydis 15.4"
Maks. Rezoliucija 1280x800
Vaizdo plokštė Intel® Graphics Media Accelerator (GMA) X3100
Vaizdo plokštės atmintinė Naudoja pagrindinę PC atmintį
Vaizdo plokštės atmintinė (maks) 358 MB
Pelė TOUCH PAD
Baterija LITHIUM–ION 6-CELL
Baterijos talpa 3 h
Optinis įrenginys DVD Super Multi drive (DVD-RAM, DVD±R/±RW)
Diskelių įrenginys ĮRENGINIO NĖRA
Operacinės sistemos Linux
Nic 1 GIGABIT ETHERNET
Nic integruotas TAIP
Faksas/modemas 56K V.92
Wlan TAIP b/g
Bluetooth TAIP
Garso plokštė Intel High Definition Audio
Ir jungtis TAIP
Usb-jungtys 4
Pcmcia jungtys 1 QTY ExpressCard/54,I QTY TYPE II,
Firewire jungtys 1
Tv išėjimo jungtys TAIP, S-VIDEO
Išplėtimo prievadai AC adapter,Firewire,Infra-red,Line In,Line Out,RJ-11,RJ-45,S-video,USB 2.0,VGA-out,
Integruotas atminties kortelių skaitytuvas 5-in-1
Klaviatūros kalbos versija EN
PLOTIS (cm) 36
AUKŠTIS (cm) 3,03
ILGIS (cm) 26,7
SVORIS NETTO (kg) 2,88

Dovanų dar gausite tašę ir pelę. Viskas tik Jūsų patogumui!

Susidomėjai?
Skambink 8674 18 259
arba
rašyk lina[@]zhucka.net

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-30 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 95 d. ]
[ Peržiūrėta: 573 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/naujas_acer_ex5220_tik_uz_1600_lt ]

Šiandien šį straipsniuką atsiuntė man Draugas. Kilo begalinis noras pridėti kelis savo pastebėjimus.

"Žmonių įsitikinimai - kuo tiki, tą ir gauni
(Lyga.lt BLOGas)
Balandis 29, 2008

Visi žmonės gyvena vadovaudamiesi savo įsitikinimais. Politiniai, religiniai, finansiniai, medicininiai, moksliniai įsitikinimai formuoja visą mūsų pasaulėžiūrą. Žmogaus smegenys blokuoja bet kokią informaciją, kuri prieštarauja jo supratimui (štai kodėl nesusikalba skirtingą požiūrį turintys žmonės...). Įdomiausia yra tai, kad daugelis įsitikinimų, įsišaknijusių mūsų galvose, neturi nieko bendro su tikrove. (!!!) Kitaip tariant, tai paprasčiausi stereotipai, kuriuos mes priimame už gryną pinigą. Žmogaus smegenys yra baisiai įdomus aparatas. Mokslininkai teigia, kad smegenys visiškai neskiria realybės nuo vaizdinių, kuriuos žmogus susikuria savo minčių pagalba (vadinasi, visi, kaip ir Alisa, gyvename savo Stebuklų šalyse?!). Šį dėsnį galima suformuluoti dar paprasčiau - bet koks tvirtas žmogaus tikėjimas, paremtas stipriu emociniu atspalviu, neišvengiamai tampa tikrove. (prisiminkime saviįtaigos koncepciją, kuomet intensyviai tikint, kad sergi, kad gripuoji, pakyla temperatūra)

Tikėjimas kartais gali lemti mirsi ar gyvensi. Anglies šachtoje (berods tai buvo Vokietijoje) įvyko sprogimas ir keliasdešimt darbininkų liko įkalinti po žeme. Per porą valandų gelbėtojai privalėjo juos ištraukti, kitaip darbininkams grėsė mirtis dėl deguonies trūkumo. Šachtininkai buvo atkirsti dviem grupelėmis ir visi žinojo, kas jų laukia, jeigu poros valandų bėgyje nesulauks pagalbos. Vienintelis skirtumas buvo tas, kad viena grupė su savimi turėjo laikrodį, o kiti ne. Gelbėtojai iki darbininkų prisikasė tik po 4 valandų, nesitikėdami rasti nei vieno gyvo. Jie buvo apstulbę, kai pamatė, jog viena darbininkų grupė liko gyva. Iš pradžių niekas negalėjo suprasti, kaip jie galėjo išgyventi 4 valandas, jeigu deguonies užteko tik dvigubai trumpesniam laikui. Tik vėliau paaiškėjo, kad lemiamas faktorius buvo laikrodis. Pirmoji grupė nuolatos stebėjo tiksintį laikrodį ir žinojo, kad po poros valandų ateis galas. Kita grupė irgi tą žinojo, bet jie prarado laiko pojūtį, kadangi neturėjo nei mažiausio supratimo, kiek turimo laiko jau praėjo. Todėl jų organizmas sugebėjo prisitaikyti taip, kad deguonies užteko dvigubai ilgesniam laikui. Ekspertai net neabejoja, kad tai išgelbėjo jiems gyvybę. ( ! Moralas - nedėvėkite laikrodžių Joke)

Kontroliuoti ir valdyti savo mintis žmogui yra pats sunkiausias uždavinys. Pabandykit bent kelias valandas galvoti ir kalbėti tik apie tai, ko labiausiai trokštate gyvenime. Kelis kartus bandžiau, bet kol kas to nepavyko padaryti. Kažkoks protu nelabai suvokiamas reiškinys - kalbėti apie problemas, sunkumus yra žymiai lengviau, nei apie savo svajones. Turbūt todėl, tik 1 žmogus iš 100 per savo gyvenimą tampa turtingu. Todėl vos keli procentai dirbančiųjų, išėję į pensiją, gali pragyventi iš savo santaupų. Būti daugumoje ne visuomet gerai.

O kuo tikite jūs?"

Pikta, bet iš patirties žinau, kad kur kas lengviau sau įteigti neigiamus dalykus, pasėti piktžolės grūdą, kuris vėliau labai sėkmingai įsibujoja net nebeprižiūrimas, lyg kirminas į mūsų pasąmonę įsiknisa kokia negera mintis ir ten bręsta, kol vieną dieną prasiveržia lyg ugnikalnis... Mokausi pozityvaus mąstymo koncepcijos, t.y. nesureikšminti to, kas neigiama, ir YPAČ kai yra sunku, negera, pikta, nemalonu, galvoti apie teigiamus dalykus, prisiminti malonias emocijas sukeliančius įvykius, o ne dar labiau save "grūzinti" pilkomis mintimis, kurios po kiek laiko netgi pajuoduoja...

Tikiu šviesesniu... rytojumi

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-29 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 95 d. ]
[ Peržiūrėta: 618 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/moniu_isitikinimai_-_kuo_tiki_ta_ir_gauni ]

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-29 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 94 d. ]
[ Peržiūrėta: 565 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/menesio_nuotrauka-16 ]

Šiandien Alfa.lt tinklalapyje publikuotas straipsnis "Prie juodaodžių krepšininkų Kaune prikibęs lietuvis buvo sumuštas" privertė lengvai šyptelėti, bet kartu ir pasipiktinti...

Mano požiūriu, rasizmo burbulas po Berneen užpuolimo buvo gerokai išpūstas ir perpūstas, sprogdamas taškosi dabar į visas puses, drabstosi dvokiančia koše. Nesakau, kad neracionalus rasinės neapykantos kurstymas yra sveikintinas ir palaikomas, tačiau tai, kaip spauda ir didžioji dauguma visuomenės sureagavo, man atrodo, kiek perdėta. Visų pirma, mūsų mažojoje gražiojoje Lietuvėlėje kur kas gajesnė ir dažniau sutinkama yra tautinė neapykanta. Tačiau galbūt todėl, kad jau esame sąlyginai pripratę prie, tarkim, nuolatinio čigonų "linksniavimo" ar dar vienos istorijos kaip koks nors kacapas buvo sumuštas Vilniaus, Kauno ar Šiaulių centre, tai ir atbukome, taip jautriai nebereaguojame. O štai ėmė ir vienai iš vos keleto juodaodžių, esančių Lietuvoje, pliaukštelėjo per veidą!.. O vat tada ir pasipylė - kaltinimai KASP'ui, nes Berneen sumušusi mergina yra savanorė, vėl atkuto knaisiojimąsis po skin'ų gyvenimo užkulisius, kilo begalinis susirūpinimas tuo, ko jaunimas mokomas mokyklose, kokios pasaulėžiūros formuojamos jaunimo organizacijose ir pan.

Bet ne apie tai šįkart...

Skaitau minėtą straipsnį Alfa.lt. Šypteliu, kad lietuvis, būdamas girtas ir akivaizdžiai neįvertinęs jėgų skirtumo, gavo į kailį. Kartais sveika Tačiau vat tai sukėlė pyktį:

"Pirminiais duomenimis, apie 16.11 val. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato budėtojai sulaukė daugybės miestiečių skambučių, kad Vilniaus g. vyksta muštynės, mušamas juodaodis."

Ne, ne tai, kad praeiviai skambino į policiją mane suerzino. O tai, kad į tokią situaciją, kai "mušamas juodaodis", žmonės ryžtasi sureaguoti, išsitraukti mobilius ir pasivarginti susukti 112, pranešti apie įvykį... O jei gatvėje mušasi keli baltaodžiai? Jei du vaikinukai spardo vieną ant žemės besiraitantį brandaus amžiaus vyrą? Jei keli paaugliai talžo jauną panelę? Jei kojų baliuje smaginasi keliolika neblaivių piliečių, šokdami smagią polkutę ant vieno nelaimėlio galvos? Kaip tada reaguoja piliečiai?! Deja, tada labai jau retai kuris nors ryžtasi išsitraukti mobilų ir spustelėti tris lemtingus klavišus - 112. Dažniausiai žmonės nudelbia akis, pereina į kitą gatvės pusę, aplenkia didžiuliu puslankiu muštynių vietą. Gal kuris drąsesni viaukteli iš labai labai toli kokį "Baikit! Ką darot?! Iškviesiu policiją!!!", bet... neiškviečia, nes neturi jokio noro vėliau būti tampomas kaip liudininkas po nuovadas, gal nupurto mintis, jog verčiau nesikišti, nes dar pats gaus į galvą ar išsigąsta, jog banditai vėliau suras jo šeimą, artimuosius ir viskas baigsis kaip kino filme apie italų mafiją (ryŠki TV įtaka...)... Taip, man pikta dėl to, kad gerbiami Lietuvos piliečiai, po rasizmo ažiotažo spaudoje, pasidarė tokie besirūpinantys kitos rasės atstovų gėriu ir saugumu, bet liko tokie patys abejingi visiems kitiems smurtiniams išpuoliams!

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-28 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 94 d. ]
[ Peržiūrėta: 662 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/lietuviai_nebegali_buti_abejingi_smurtui_pries_juodaodzius ]

Tiek emocijų ir pojūčių, kad negaliu iš karto nesurašyti visko Taigi Step by Step, kaip sakant

Kai atėjo mano eilė ir pradėjome segioti apraišus, tvarkingai, kaip visada man nutinka, kai ateina sveikas baimės ir jauduliuko jausmas, pradėjo drebėti kairė koja (džiaugiuosi, kad tokiais atvejais vairuojant, dreba kairė, o ne dešinė, kuri įtakotų greičio pedalo spaudimą ). Na, bet kai viską susegiojus, pajutau itin nefainą krūtinės spaudimą, pagalvojau, kad noriu kuo greičiau nušokti vien todėl, kad... vėl pilna krūtine galėčiau įkvėpti "gaivaus" miesto oro OK, bet ne apie tai Trumpas, bet konkretus instruktažas, kaip elgtis, kai galiausiai nušoksi, kaip išsilaisvinti ir vėl pajusti motiną žemelę kojomis


Zapaskę išlaisvink, atsek karabiną, timptelėjusi atrišk mazgą, numesk kuprinę, jamk drąsiai juodą rankenėlę ir… žemyn! Beliko užsilipti ant palangės…


Nekenčiu jūsų už tą baltą šalmą! Ui, kaip nemėgstu šalmų... Ir tas „ar pasirašei?“ prieš pat šuolį labai jau „drąsinančiai“ suveikia Užsikerioblinimas ant palangės nesuteikia daug malonumo – kažkaip žemelė atitolsta, rodos, staiga pasidaro kiek aukščiau, nei buvo vos prieš kelias akimirkas...


O vat tada ir sudvejojau... Bet nebūčiau aš, jei kažko pradėjusi, nepabaigčiau!
„Vienas, du... OK, iš naujo – vienas, du... trys!“

Pirmą akimirką jokių emocijų, antrą akimirką spėji pagalvoti, „kur tas fcuking timptelėjimas?!“ Tada ir kojomis kažkaip refleksiškai pradedi mataruoti Nors taip sau sakiau, taip save įtikinėjau, kad nemataruosiu tomis prakeiktomis kojomis, nebėgsiu kroso ore! Na, sąmonė su pasąmone kartais prasilenkia O tada tas kiek guminis trukt, su kuriuo ir oras, įkvėptas prieš šuolį, palieka plaučius... Mintyse pakartojau sau, kad „Juk aš nesikeikiu! Aš nesikeikiu, bet... dabar galima!“ „EINA NA...!“ – nuaidėjo per slėnį ir t.t.

Chebryt, man gyvenimo spalvos paryškėjo! Siūbavausi, supausi pakibusi virš žemės, žvelgiau į tą langą, kurį vos prieš kelias akimirkas palikau ir... taip žavingai savimi didžiavausi! Po pirmo šuolio parašiutu, užstatinėjau trijų kambarių butą Vilniaus centre, kad tik leistų pakartoti. Po šio šuolio... sorry, buto jau nebeturiu, bet gal... mano liūtuką (Peugeot 306) pajamsit? Taip žmogus ir plikas basas gali likti vardan amazing pojūčių

O tada jau antra itin maloni šuolio dalis – mano mylimas berniukas mane pasitiko, šokau jam į glėbį, apsivijau kojomis liemenį, rankomis kaklą ir gavau savo užsitarnautą, viršuje pažadėtą bučiuką bei pačius nuostabiausius žodžius pasaulyje – „Didžiuojuosi Tavimi!“ Ačiū TIK Tau, nes be Tavęs tokių dalykų arba nepadaryčiau, arba jie tikrai nebūtų tooookie reikšmingi, nes, išgyvenant tai kartu, ta viena emocija, rodos, padvigubėja, sustiprėja...

Beje, ačiū Arvydui už ramų instruktažą Ir tik priminimas – kitą kartą nebijok Soldier‘io segdamas man apraišus, bijok manęs - jei nesuveržtum ko pakankamai stipriai ar pan., vėliau turėtum progą pamatyti labai piktą Zhucka

Ačiū Marko (berods... ) už pagalbą ir paramą nusileidžiant




P.S.
[ Publikuota: 2008-04-26 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 91 d. ]
[ Peržiūrėta: 804 ] • [ Komentarai: 3 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/mano_pirmasis_rj ]

Yra pasaulyje rankos, į kurių glėbį pasineri drąsiai, besąlygiškai, pasitikinčiai.
Yra pasaulyje akys, kuriomis tiki, kurios suteikia jėgų peršokti bauginančią ertmę, einant į pasaulio kraštą – molo pabaigą.
Yra pasaulyje šypsnys, kurio pakanka, kad surastum drąsos nusileisti nuo tilto ar iššokti su parašiutu iš lėktuvo.
Yra pasaulyje balsas, kurio žemi, raminantys tonai tave atgaivina ir tuomet gali įveikti dar ne vieną šimtą kilometrų.
Yra pasaulyje lūpos, kurių drėgnas, švelnus bučinys lyg vienu pirštų spragtelėjimu pašalina visos dienos nuovargį.
Yra pasaulyje pirštai, kurie, bėginėdami tavo kūnu, iškelia į svaiginančias ekstazės aukštumas, panardina į malonumo vandenyno gilį, suteikia sparnus, kurie neištirpsta priartėjus per arti saulės, nes tarp Mūsų įsiplieskusi aistra priverčia saulę susigėsti ir nebesididžiuoti savo keliama kaitra.
Yra pasaulyje Žmogus, kurį apkabinusi, prie kurio prisiglaudusi, į kurio glėbį pasinėrusi tampi Jo dalimi, o Jis tampa tavimi – Mes tampame vieniu, Mes papildome vienas kitą, Mes susiliejame į neišskiriamą būtį.

-----

Dieve, jei esi, neleisk man niekada pamiršti tų jausmų, užplūdusių vasario 27 dieną! To visą kūną krečiančio drebulio, kai pamačiau Tave, stovintį nuo manęs per 20 metrų, kai artėjau žingsnelis po žingsnelio link Žmogaus, kuris vienintelis priverčia mano širdelę taip stipriai stuksėti, o gal priešingai – sustingti... To lėto pakštelėjimo į žandą, kai akys pačios užsimerkė, o pasąmonė tą susilietimo akimirką sulėtino iki begalybės, leido užuosti Tavo kvepalus, pajusti odos švelnumą, drabužių vėsą (tokią pat, kaip tąkart, kai pirmąkart Tave išvydau Vilniuje, pasistiebusi ant piršto galiukų apkabinau tarpduryje...). To deginančio Tavo artumo pajautimo, sėdint greta kino teatro salėje... To apkabinimo atsisveikinant, išėjus iš „Akropolio“... Ir to draskančio skausmo, noro bėgti paskui, pykinimo, deginančių ašarų nueinant nieko nereginčiomis akimis beprotiškai šalta ir spengiančiai tylia gatve...

Buda, jei esi, neleisk man niekada nuskandinti praeities dulkėse to vasario 28 dienos vakaro! Lėto ėjimo Laisvės alėja, nežinant kur ir nežinant kodėl, tiesiog einant, tiesiog būnant šalia. Mažos jaukios „Kauno aristokratų“ (tas apibūdinimas jai tiesiog prilipo) kavinukės, kurioje sėdėjau tiesiai priešais Tave, nematant daugiau nieko kito, tik Tavo akis, Tavo nedrąsų šypsnį, Tavo tiriantį žvilgsnį. Neleisk pamiršti ir tądien kankinusių skrandžio skausmų – tai gyvenimo realybė, nereikia jos ištrinti, nereikia iki tobulai nepriekaištingo veidrodžio atspindžio nublizginti atsiminimų, tegul išlieka viskas. Ne, tai nesugadins nuostabių jausmų, priešingai – tai sustiprins malonius išgyvenimus! Neleisk pamiršti to milžiniško nenoro Tave paleisti, to beprotiško troškimo išlaikyti dar bent vienai minutei, sekundėlei šalia. Tą vakarą atrodė, kad jei dar akimirką nepabūsime kartu, pasaulis sugrius, nes Tu laiku neparemsi mano pasakų namelio kampo, kurį laikančius riestainius kažkas pavogė ir suvalgė...

Dalai Lama, pasaulinio grožio vardan, neleisk išblėsti vasario 29 nakties prisiminimams! Lyg pirmą kartą Pociūnuose buvo taip nedrąsu nusirengti, vėl pasijutau ta maža naivia mergaite... To drebulio, kuris bėgiojo kūnu, kai šmurkštelėjau po antklode. To ramumo, užplūdusio, kai Tu mane apkabinai, kai pajutau Tavo mane apglėbusią ranką, kai padėjau galvą Tau ant peties, kai šaltomis, net ledinėmis kojomis apsivijau Tavąsias, labai iš lėto prigludau visu kūnu... Neleisk pamiršti to pasitenkinimo jausmo, kai išgirdau taip iki širdies gelmių pažįstamą alsavimą, kai pajutau raumenų sutrūkčiojimus... O ta akimirka, kai susiliejo lūpos... Kai nebežinai, ar tai sapnas, ar realybė. Tesuvoki vieną, kad, jei tai sapnas, nenori iš jo pabusti! O kai supranti, kad tai realybė, tuomet kiekvienas judesys sulėtėja, kiekvienas pojūtis paaštrėja - regi pirštų galiukais, užuodi kiekviena odos ląstele, jauti akimis... Lavina prasiveržę jausmai, kai mano apvalios krūtys paskendo tavo delnuose, turėjo sukelti Žemės drebėjimus kur nors Australijoje. Ekstazės išplėštas aiktelėjimas, kai viena ranka apglėbei mano liemenį, o kitos karštu prisilietimu nudeginai žandą, vos vos prisiliesdamas pabučiavai drėgnas lūpas, turėjo priversti suplasnoti sparnais Amazonės džiunglių paukščius. Tą naktį buvau besvorė, o Tu buvai taip arti, kad nė menkiausias oro tarpelis negalėjo mūsų išskirti. Prisimink tą išgyventą ilgesio jausmų potvynį tada, kai bus sunku!

Alachai, neleisk pamiršti tos kovo 8-sios ryto! Pabudusi ilgokai neatmerkiau akių, tiesiog jutau Tavo artumą, labai iš lėto perbraukiau delnu Tavo kūnu – tik norėjau įsitikinti, kad nesapnuoju, kad tai tikra. Žvelgiau į Tave, kaip tūkstančius kitų naktų, kai miegodavai šalia toks ramus, alsuodavai taip tolygiai, stebėjau šiek tiek trukčiojančias blakstienas, šyptelėjau, kai po mano švelnaus bučinuko sutrūkčiojai lūpomis ir lyg meškiukas pasiraivei. Neleisk pamiršti tos baimės uždarant buto duris, tos plūstelėjusios karščio bangos, kai vos suvaldžiau automobilį, lėkdama į darbą. Neleisk pamiršti to klykiančio skausmo, skaitant laišką, gautą tą vakarą. To užpuolusio silpnumo, kai susmukau darbe prie šaldytuvo... Priversk iš naujo ir iš naujo išgyventi tai...

Žinau, kad visą gyvenimą Tavęs pasiilgsiu taip, kaip pasiilgdavau iki šiol.
Žinau, kad visada lėksiu pas Tave taip, kaip lėkiau kovo 10 dienos vakarą po darbo, negaišdama nei vienos akimirkos veltui, nukeldama viską viską kitą į „vėliau“.
Žinau, kad kiekvieną kartą virpėsiu, artėjant akimirkai, kai tuoj tuoj pamatysiu Tave, pajusiu Tavo žvilgsnį, pamatysiu akis, išgirsiu balsą, būsiu apkabinta, rankomis apsivysiu kaklą.
Žinau, kad kiekvieną kartą, kai išvažinėsi, norėsiu verkti. Bet nebijok! Nereikia bijoti jokių jausmų – nei baimės, nei liūdesio, nei pykčio, nei laimės, nei džiaugsmo, nei meilės... Reikia juos pripažinti, reikia su jais susigyventi ir juos suprasti. Juk jei Tavęs nepasiilgčiau, nebūčiau tokia laiminga vėl išvydusi Tave. Jei Tavęs negeisčiau, nejausčiau malonumo, kai bučiuotum mano kūną, kai drėgnomis lūpomis bėgiočiau Tavuoju... Jei neliūdėčiau Tau nesant šalia, nesidžiaugčiau pabudusi greta. Jei nebūčiau tokia emocionali, nebūčiau... Aš!





P.S.
[ Publikuota: 2008-04-25 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 90 d. ]
[ Peržiūrėta: 618 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/as_neleisiu_sau_to_pamirsti ]

"Šioje knygoje gausu karčios ir negailestingos kritikos tiek Kremliaus režimui, tiek susiskaldžiusiems ir rusų vilionėms pasiduodantiems Vakarams, tiek silpnoms Rytų Europos vyriausybėms, tačiau visa tai rašoma su neabejotinai nuoširdžiu autoriaus tikėjimu būsimu dialogu ir geranoriškumu.

E. Lucaso tikslas – atkreipti Vakarų dėmesį į Kremliaus vykdomą politiką, kuri dėl daugybės argumentų vadinama nauju Šaltuoju karu (tai patvirtina prezidento Valdo Adamkaus neseniai išsakytus žodžius), o jo priešakinėse linijose atsidūrė Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva. Grėsmingi Rusijos veiksmai naujame Šaltajame kare turi priversti Vakarus atsibusti, susivienyti ir duoti jai atkirtį. E. Lucasas pateikia įspūdingą naujausios Rusijos politikos, ekonomikos, visuomenės ir ideologijos analizę, su kuria būtina susipažinti kiekvienam Lietuvos piliečiui."

Knygą sukrimtau gana lengvai, bet tuo pačiu nemažai puslapių buvo praversta tiesiog su kreiva šypsenėle veide ir vienintele mintimi galvoje - "OK, sutinku, jog Rusija nėra demokratinė ir itin patikima valstybė, bet ar neperdedama su Vakarų, ypač JAV gausiu palaikymu?" Žinoma, renkantis iš dviejų - Rusija ar JAV, būčiau linkusi pasirinkti JAV, bet tai nėra vienintelis geriausias ir nepaneigiamas variantas, mano požiūriu. Tiesiog renkantis iš dviejų blogybių, pasirenkama mažesnė.

Visgi knygą verta perskaityti, pažvelgti kiek atviriau į korupcijos liūne skendinčią kaimynę, saugumo voratinkliu apraizgytą valstybę. Pamatyti tai ir susimąstyti, ar to norime savo šalyje?! Visgi beskaitant siūlau pasilikti kiek blaivaus kritinio mąstymo ir labai atlapaširdiškai nereaguoti į išdėstytą požiūrį, nes visgi juk tai telieka žurnalistika - asmenine išdėstyta nuomone, situacijos nušvietimu iš vienos pusės.

LRyto publikacija: E.Lucas: naujasis šaltasis karas jau vyksta

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-24 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 90 d. ]
[ Peržiūrėta: 566 ] • [ Komentarai: 1 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/edward_lucas_naujas_altasis_karas ]

"Televizijos laidų prodiuseris Arūnas Valinskas su draugais, kurie taip pat yra pramogų verslo atstovai, ketina steigti partiją ir rudenį galvoja dalyvauti Seimo rinkimuose, skelbia DELFI.

Tai DELFI patvirtino pramogų verslo atstovas, prodiuseris Gytis Daugėla: „Galiu tik tiek pasakyti, kad dabar vyksta labai rimtas iniciatyvinės grupės darbas.“

„Oi, dar anksti apie tai kalbėti“, - paklaustas, ar rudenį dalyvaus Seimo rinkimuose, DELFI sakė dainininkas Žilvinas Žvagulis. Tačiau jis prisipažino įstojęs į partiją. „Į kokią? Į muzikantų", - pusiau juokais, pusiau rimtai DELFI sakė dainininkas."

delfi.lt

Negaliu nepareikšti savo požiūrio

Imkime teigiamą aspektą - A. Valinskas už daugelį šiuo metu trinančių Seimo kėdes asmenybių yra tikrai protingesnis, kūrybiškesnis ir šiaip realiau į gyvenimą žvelgiantis.
Tačiau yra ir neigiama medalio pusė - politika Lietuvoje ir taip nebėra panaši į tikrąją politiką. Kuo toliau, tuo labiau tai panešėja į dar vieną realybės šou, o tokių asmenybių, kai A. Valinskas įsitaisymas ties balsavimo pultu Seime gali tik padidinti šou požiūrio įsigalėjimą, pagilinti politikos, virstančios žaidimu ir krypstančios į ten, ką dauguma žiūrovų norėtų matyti, t.y. "duokit kraujo, sex'o ir paderkite vienas ant kito kuo labiau" linkme...
Norėtųsi tikėti, kad šoumenai eina į politiką ne dėl to, kad dar kartelį parodytų, kad visiškai nesvarbu, kokią politinę ideologiją atstovauji, kokiai partijai priklausai arba kokius įsitikinimus ir vertybes remi, užtenka būti žinomu ir populiariu, tapti naujojo TV projekto veidu ar ažiotažo, skandalo auka ir tave tauta išrinks... Nors kol kas man atrodo, kad tai ir yra vienintelis A. Valinsko ir kompanijos tikslas... Kuris, beje, gali išeiti ir į naudą - juk vis tiek vieną dieną turime tapti tikrąja pilietine visuomene, o ne avių banda sekančia paskui visokius uspaskichus, šustauskius ir pan...

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-23 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 88 d. ]
[ Peržiūrėta: 670 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/a_valinsko_tautos_prisikelimo_partija ]

Vieną ramų vakarą tiesiog labai norėjosi prasilėkti žavingojo gimtojo miesto gatvėmis...



Apmaudu, kad nuotraukų kokybė nekokia Mano "muilinė" ryškiai ne naktiniam fotgrafavimui pritaikyta...

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-23 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 88 d. ]
[ Peržiūrėta: 540 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/naktinis_vilnius ]

Manau, tikiu, kad visi bent kartelį esame pamąstę apie tai, jog norėtumėme ištrinti vieną ar kitą prisiminimą, tiesiog to nebeturėti savo atminties lentnėlėse, neberegėti, nebeprisiminti, nebeiškelti iš užmaršties... Tais vakarais (ir kodėl tai dažniausiai būna būtent tie vakarai?..), kai slogūs atminties šešėliai ima lįsti iš pakampių, norisi kaukti arba atvirkščiai - tyliai tylutėliai nuo jų slėptis...

Turbūt būtent dėl tokių vakarų gyvenime atrodo daug lengviau tiesiog... mažiau žinoti, tiesiog kažko nesužinoti, paprasčiausiai neklausti, jei bijai atsakymo... Jei nesugebi kontroliuoti savo jausmų ir minčių vingrybių, jei elementariausia smulkmena tau iškelia vieną po kito niūrias asociacijas, kurios netrunka tapti skausmingomis iliuzijomis, tai geriau... net nežinok, net nematyk, net nemąstyk...

Bet kodėl apie tai negalvojame, kuomet ieškome tų skausmingų atsakymų?..

Ai, ką aš čia į lankas klystu. Laikas pralėkti su savo mylimuoju liūtuku po naktinį Vilnių!!!

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-22 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 88 d. ]
[ Peržiūrėta: 642 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/the_eternal_sunshine_of_a_spotless_mind ]

Vandenis (01.21-02.19)
1. Kaip nuobodu būti panašiam į kitus. (kas be ko!)
2. Jeigu tave sukūriau aš, būk toks, kokio aš noriu. (tik pamėgink šokti ne pagal mano dūdelę!..)
3. Prietarais tiki tik kvailiai. (mokslas paneigia prietarus!)
4. Ateitis privalo būti šviesi. (O ar galima norėti kitaip?!)
5. Sunku būti angelu, tačiau būtina. (kad ir Radvilų angeliuku... )
6. Geri ketinimai svarbiau nei geri darbai. (čia dar klausimas...)
7. Seksas? Gyvenime yra ir svarbesnių dalykų. (Taip!)
8. Norint tapti novatoriumi būtina pamiršti tradicijas. (Tradicijos žlugdo kūrybingumą!)
9. Pirmoje vietoje draugai, o paskui jau šeima – žinoma, jei lieka laiko. (Panašu, kad taip...)
10. Nėra už mane nei geresnio, nei žvalesnio. ( )

Avinas (03.21-04.20)
1. Su manimi geriau nesiginčyti.
2. Pirma geriau padarysiu, o jau paskui pagalvosiu.
3. Ten, kur kiti stabdo, aš spaudžiu greičio pedalą.
4. Visuomet liksiu jaunas.
5. Daryk taip, kaip aš, nes geriau vis tiek nepadarysi.
6. Pati sunkiausia užduotis – išklausyti savo pašnekovą iki galo.
7. Užsispyrimas – ne yda.
8. Situaciją valdyti sunkiau nei savo emocijas.
9. Vienas avinas – gerai, dviem – jau ne pakeliui.
10. Pirmas nepuolu, tačiau įsikarščiavęs už save neatsakau.

Jautis (04.21-05.21)
1. Pinigų pirkiniams niekuomet negaila.
2. Man nereikia nieko svetimo, o į mano paties – prašom nesikėsinti.
3. Geriau graži sofa nei gražus saulėlydis.
4. Nejudink to, kuris gerai įsitaisė.
5. Valgymas – rimtas užsiėmimas.
6. Švelnus jautukas dvi motinas žindžia.
7. Jei esi antras – ne bėda, nes sutaupei nemažai jėgų.
8. Nekenčiu vienodų žiebtuvėlių.
9. Geriau jau prastas gyvenimas, nei mažas barnis.
10. Degustatorius – štai mano tikrasis pašaukimas.

Dvyniai (05.22-06.21)
1. Aš šiandien kitoks nei buvau vakar.
2. Kas valdo situaciją, tas valdo informaciją.
3. Viena galva gerai, dvi – dar geriau, ypač jeigu jos priklauso tam pačiam žmogui.
4. Figaro šen, Figaro ten.
5. Idėjos neturi užsigulėti kaip maisto produktai.
6. Vienas televizorius ir vienas telefonas namie – gerai, tačiau trys – dar geriau.
7. Kas nesuspėjo, tas pavėlavo.
8. Mėgstu kiekybę, nes kokybei nepakanka laiko.
9. Niekuomet neieškau žodžio kišenėje.
10. Skrendu į nieką nesidairydamas, todėl greitai.

Vėžys (06.22-07.23)
1. Mano namai – mano tvirtovė.
2. Rūpintis kitais – mano tikrasis pašaukimas.
3. Viską turi tie, kas moka laukti.
4. Mėgstu kaupti atsargas.
5. Su draugais reikia susitikti namuose, o ne kavinėje.
6. Niekas taip neglosto širdies kaip prikimštas šaldytuvas.
7. Geriau šiek tiek pataupyti, bet nusipirkti „tikrą" daiktą.
8. Sunku gyventi ten, kur nėra slėptuvės.
9. Visuomet su savimi nešiojuosi vėžio kiautą – savo praeitį.
10. Nejaugi per 20 metų galima sunešioti paltą?

Liūtas (07.24-08.23)
1. Aš nuvesiu jus į šviesų rytojų.
2. Geriau jau kam nors padėti nei sulaukti pagalbos sau.
3. Geros manieros – dalis sėkmės.
4. Saulė šviečia Liūtui.
5. Graži kortelė ant darbo kabineto durų svarbiau nei padorus atlyginimas.
6. Mėgstu daug uždirbti, tačiau dar labiau – leisti pinigus.
7. Rojalis namuose geriau nei pianinas – nesvarbu, kad niekas nemoko juo groti.
8. Nežiūrint mano malonios išorės, viduje aš diktatorius.
9. Jei dirbti – tai daug.
10. Kam jums saulė, jei aš esu šalia?

Mergelė (08.24-09.23)
1. Kantrybe ir darbu pasiekti galima viską.
2. Kuklumas Mergelę puošia.
3. Kiekvienas gyvena sau, tačiau tarnauja kitam.
4. Tvarka būtina visur: tiek virtuvėje, tiek galvoje.
5. Įrodyk man logiškais argumentais, jog mes sukurti vienas kitam.
6. Kreivai įtvirtinta lentyna veda mane iš proto.
7. Didelėse erdvėse aš pasimetu.
8. Man sunkiai sekasi išimti iš vyšnios kauliuką.
9. Kiekvienoje Mergelėje gyvena dama.
10. Musmirei žūtbūt reikia šokti į akis, o kukliam grybui ir taip gerai.

Svarstyklės (09.24-10.23)
1. Be partnerio kaip be rankų.
2. Nekenčiu ginčytis.
3. Laimėk sutikdamas.
4. Principingi būna tik kvailiai.
5. Galiu įpainioti visus ir į bet ką.
6. Grožis išgelbės pasaulį.
7. Viską reikia daryti pagal nuotaiką.
8. Sunkiausia – išsirinkti.
9. Ne visuomet reikia sudėlioti taškus.
10. Nežinau, kokią spalvą mėgstu: baltą ar juodą.

Skorpionas (10.24-11.22)
1. Gaila, kad nėra kam įgelti.
2. Kiekvienas įvykis panašus į sofą – jame gali būti paslėptų spyruoklių.
3. Šypsenai reikia rimtos priežasties.
4. Gali išsilaisvinti iš bet ko, tik ne iš savo aistrų.
5. Traukiu meilės dainą mūšio lauke.
6. Ne kiekvienas atlaiko mano žvilgsnį.
7. Mano aistros kaip ryklys – retai kada išplaukia į paviršių.
8. Pasaulis be riterių miršta.
9. Esu panašus į kaktusą – mano žiedai skleidžiasi tik išrinktiesiems.
10. Myliu ir neapkenčiu visa širdimi.

Šaulys (11.23-12.21)
1. Gero žmogaus turi būti daug.
2. Visiems atleidžiu, jei tik reikia.
3. Geriausios atostogos – kelionė aplink pasaulį.
4. Svarbiausias problemos akcentas – jos dydis.
5. Ant manęs neįmanoma pykti.
6. Esu išdidus.
7. Sąžinės graužatis – kas tai?
8. Pareiga puošia tik vidutinybes.
9. Jaudintis iš anksto kvaila, kadangi viską išsiaiškinti galima atsidūrus tam tikroje situacijoje.
10. Nemoku planuoti, bet man ir nereikia gyvenimo pagal planą.

Ožiaragis (12.22-01.20)
1. Ir vienas lauke karys.
2. Aš ne sprinteris, netgi ne stajeris. Aš – maratonininkas.
3. Neveik prieš įstatymus: kitam gal ir išdegs, tačiau tave būtinai suims.
4. Man reikia nedaug. Visas mano turtas – patirtos sėkmės veidrodis.
5. Gyvenimas – traukinys ir jis kiekvienoje stotelėje stoja pagal tvarkaraštį.
6. Malonu postringauti apie užjūrio šalis jose nepabuvus.
7. Būtina visą gyvenimą lipti į kalno viršūnę, kad nors kartą galėtum nuo jos nukristi.
8. Bėgant metams jaunėju tik aš.
9. Tikras Ožiaragis kaip konjakas – skiriasi išlaikymu.
10. Kiekvieną galimybę turiu išnaudoti maksimaliai.

Žuvys (02.20-03.20)
1. Užjausti svarbiau nei padėti.
2. Negaliu atsisakyti stikliuko, nes be jo esu kaip žuvis be vandens.
3. Tvarką sugalvojo nuobodūs žmonės.
4. Neatidėk rytdienai to, ką galima atlikti poryt.
5. Maža ką galiu prižadėti...
6. Dirbti skubant yra tas pats kaip valgyti nekramtant.
7. Esu pasiruošęs suprasti visus, tik ne save.
8. Visi žino, kad esu užimtas, tik mažai kas žino, kuo būtent.
9. Nespauskit manęs, nes pro pirštus išslysiu kaip žuvis.
10. Plaukiu, bet nežinau, kur.

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-22 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 88 d. ]
[ Peržiūrėta: 821 ] • [ Komentarai: 5 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/trumpai_bet_teisingai ]

Pasinerti į rimtos, mokslinės ar politinės knygos puslapius yra savotiškas iššūkis, bet kartu ir malonumas, nes sužinai kažką naujo, įdomaus, užsikabini už naujos informacijos, kuri skatina ieškoti, galvoti prieš užmiegant ar ryte, besigardžiuojant aromatinga kava. Visgi kartas nuo karto atsiverčiu ir blizgančius žurnalo puslapius. Tiesa, žurnalas irgi iš... rimtesnių

2008 metų kovo/balandžio mėnesio "Psichologija Tau" pavaišino gera doze įdomių ir intriguojančių straipsnių. Dėmesio vertas straipsnis apie T. Edisono kūrybinius metodus - neišblėsusią kantrybę tūkstančius kartų mėginti, bandyti, kurti ir vėl iš naujo perkurti, bet atrasti tai, kas tobula, o ne tai, kas tik gera. "Gyvenimas pagal Mikę Pūkuotuką" pralinksmina, nesąmoningai šypteli ir iš tikrųjų pamanai - "Juk gyvenimas tikrai gražus! Ir nesvarbu, kad aš nesu tokia liekna, kaip toji, gatvę kertanti blondinė, ar turtinga, kaip tas storas senis už kabrioleto vairo, nesvarbu, kad mano plaukai negarbanoti, bet juk jie tokie švelnūs ir blizgūs! Juk aš turiu draugų, kurių gyvenimas be manęs būtų nepilnavertis! Lygiai taip pat, kaip manasis be jų... " Optimistiškas mąstymas yra užkrečiamas ir tai yra gerai! O dar išgirsti tokį... keistą komplimentą - "Jūs negalite būti vilnietė... Nes jūsų šypsena per daug miela ir maloni! Čia tokie žmonės negimsta... Prašau, išlaikykite tą optimizmą, šypsokitės dėl mūsų - praeivių!"

Bet mane "užkabino" straipsnis "Sveikos šeimos portretas". Kiek daug laiko praleidžiame lygindami savo šeimą/partnerystę su artimųjų, draugų, greta esančiųjų santykiais, poromis. Kaip dažnai ten įžvelgiame kažką geresnio, gražesnio, mielesnio... bet 99% kartų taip atrodo tik todėl, kad jų santykiais perbėgame paviršiumi, prašuoliuojame lyg tas plokščias akmenukas, paleistas mitrios rankos, vandens stiklu tarsi varlytė... o kai įsigiliname, ten randame tiek visko! Susiraukiame, kai suvokiame, kad kaimynų šeima jau 40 metų gyvena dėl vaikų arba toji žavi pora iš tiesų gyvena trilypį/keturlypį ar dar kažkokį suktą gyvenimą jau šitiek daug metų... Apsidairai ir pasidaro nejauku, galvoje ima suktis vienintelis klausimas - "Tai kodėl tie žmonės apskritai kartu, jei jiems nėra malonu vienas kito draugija, artumas?.."
"Tikra šeima - vieta, kur tu emociškai reaguoji į kitus žmones, o jie emociškai reaguoja į tave" - juk tai gyvenimas, kuriame negali viskas būti arba tiktai gerai, arba tikrai blogai. Įvairialypiškumas yra visapusiškumo pagrindas! Esmė - bendras emocinis laukas, kuris vienija šeimą. Tik būtinų būtiniausia suprasti, kad "būdami emociškai susiję su kitais, mes išlaikome savo individualią laisvę", vadinasi, būnant kartu, būnant pora, šeima, esant partneriais nebūtina tapti vienu, reikia būti tais, kurie papildo vienas kitą, tačiau sugeba išgyventi ir atskirai. Nederėtų dalintis vienais plaučiais, užtektų mėgautis vienu oru, kuriuo kvėpuojame. "Taigi kelias į sveiką šeimą - tai ėjimas iš "buvimo dėl kito" ar "buvimo kito sąskaita" į "buvimą su kitais".

Anot D. K. Džebrano:
"Ir stovėkite kartu, bet ne per arti vienas kito:
Nes juk šventovės kolonos stovi atskirai,
O ąžuolas ir kiparisas
Neauga vienas kito šešėlyje."



P.S.
[ Publikuota: 2008-04-21 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 87 d. ]
[ Peržiūrėta: 673 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/psichologija_tau ]

Kaip iššifruotumėte šią santrumpą? World Wide Web? O gal World Without the West (Pasaulis Be Vakarų)?

WWW - tai Rusijos, Kinijos ir Indijos, nedemokratinių didžiųjų valstybių stiprėjantis interesas atsverti Vakarus, performuoti pasaulio galių pasiskirstymą. Čia atmetamos idealistinės politinės pažiūros, jos net laikomos veidmainiškomis, čia kaktomuša atsitrenkiama į pragmatizmą, pasipiktinimą ir neapykantą kišimuisi į kitų šalių reikalus (kišimąsi iš Vakarų, ta prasme...). Tai priešinga Amerikos liberalaus internacionalizmo idėjai: kad įsikišimas, pavyzdžiui, siekiant užkirsti kelią genocidui, yra ne tik civilizuotos šalies teisė, bet ir pareiga. WWW pirmiausia orientuojasi į ekonomiką (ir ne bet kokią, o valstybės kontroliuojamą rinkos ekonomiką!). Pažvelkime į artimąją Rusiją ir pamatysime, kad čia politika ir ekonomika taip stipriai persipynusios, lyg siamo dvyniai susiliejusios. Tačiau jų "antivakarietiškumas", sakyčiau, įdomus: garsiai šaukiama prieš Vakarus, bet norima ekonominio bendradarbiavimo su pažangiu pramoniniu pasauliu, ypač tam, kad prisivytų jį technologijomis ir švietimu, t.y. pasiimtų tai, kas gera, naudinga, vertinga... Žodžiu, dar vienas autoritarinių režimo šalininkų sapnas apie tai, kokie jie būtų faini ir galingi, jei nebūtų tų ... pypt... Vakarų, kurie tik kenkia šioms Rytų "galiūnėms" ir neneša jokios naudos, o priešingai - griauna tokį idealų susikurtą Pasaulio modelį...

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-20 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 85 d. ]
[ Peržiūrėta: 765 ] • [ Komentarai: 2 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/www ]

... Jis švelniai prigludo iš nugaros, apkabino per pilvuką, prisiglaudė ir ištiesė... kavos puodelį! Cappuccino su puria puria pieno putele... 4 valandą ryto... Mmm... Nebemačiau švintančios dienos, nebejaučiau skvarbaus vėjo, kuris vos prieš kelias akimirkas skrodė, rodos, kiaurai drabužius, kiaurai kūną... Aš tik jaučiau Jį! Jo rūpestį, tą Meilę, kurios kupinas nešė tą mažytį kavos puodelį į, rodos, aštuntą viešbučio "vaiduoklio" aukštą... Lipo per tvorą, kabarojosi, stengdamasis neužkliūti ir nepapilti kavutės tamsioje laiptinėje... Mažuti, tokios mielos Tavo sukurtos smulkmenėlės padaro mane tikrąja Princese!!! Ačiū!





P.S.
[ Publikuota: 2008-04-19 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 85 d. ]
[ Peržiūrėta: 714 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/kava_is_mylimojo_ranku ]

Sakoma, kad lietuviai - pavydi tauta. Nelabai ir pasiginčysi su tokiu teiginiu, nes kas tiesa, tas... ne melas Tik iškyla kitas klausimas - ar sveikas pavydo kiekis yra blogai?

Atsikeli ryte, geri kavą, rūkai rytinę cigaretę, užmiegotomis akimis žvelgi pro langą ir akys užkliūna už nuliovo kaimyno BMW... Staiga ima graužti skrandį, sukti vidurius, kava praranda skonį, o cigaretė tampa siaubingai karti... Nieko nematai, tik dieviškąja pašvaiste nušvitusį bimbalį...

Arba tempi įsirėžusi namo maišus pirkinių. Jautiesi, lyg rankos būtų nutysusios iki žemės, diegia stuburą, skausmas "pakutena" strėnas, keiki mintyse visus ir viską, kai vienoje iš laiptų aikštelių sutinki savo "mylimą kaimynę" (na, kitas lietuvių bruožas yra neitin spinduliuoti begaliniais šiltais jausmais savo kaimynams...), kuri stragsi lengvu žingsneliu, o visus tuos oligarchiškai padabintus maximinius maišelius tempia jos brangusis... O jau kaip suima pavydas! Nebejauti skausmo, nebejauti nuovargio, išsistiesi kaip styga ir mėgini pravinguriuoti pro šalį, vaizduoti, kad viskas tau ir taip OK, maždaug, pati taip nori... Vos pravėrusi buto duris, susmunki... iš nevilties, iš skausmo, iš pykčio ir iš viso kito, ką tik sugeba susukti tavo smegenėlės...

Ir taip toliau, ir panašiai - vieniems pavydime naujų ratų, kietiems - lieknesnės žmonos ar stotingesnio vyro, tretiems - geriau apmokamo darbo ar ilgesnių atostogų, ketvirtiems... žodžiu, bet kokiu atveju įsigilinę rastume, ko pavydėti Juk mes išradingi, kai labai to norime

Pavydas nėra gerai, nes jis užvaldo mintis, dažnai nuliūdina, retą kurį gal net sužlugdo, bet kita vertus, žinant lietuvišką mentalitetą, pavydas gali išeiti ir į naudą - tapti varomąja galia, užsukančiu varikliuku!

Na taip tingisi ko nors imtis, na taip nesinori keisti darbo, nors senasis jau pykina iš pat paširdžių, na taip užkniso kiekvieną rytą problemų keliantis automobilis ar nesuvokiamai "pats susigadinantis" kompiuteris... Taip gal ir plauktų dauguma silpnavalių pasroviui, bet štai tokį rytą, kaip nupasakojau pirmojoje situacijoje, pamato tą BMW dieviškos aureolės šviesoje ir nusprendžia, kad ir jis/ji įsigys tokį! O tada susiima ir... žiūrėk pasikeičia, žiūrėk sugeba išsireikalauti didesnio atlyginimo ar pasikeičia darbo vietą, žiūrėk pradeda veikti ir staiga suvokia, kad šiais laikais įsigyti naują automobilį nėra jau taip sudėtinga... Gerai, kai pavydas taip suveikia, deja, dažnai jis turi ir atoveiksmius - grauždamasis kažkur giliai paširdžiuose tiek visko prigraužia, kad žmogus ryžtasi patiems kvailiausiems, labiausiai nepasvertiems žingsniams, kurie vėliau banga po bangos išsirutulioja į itin nemalonias situacijas.

Na, bet tikėkimės, kad lietuviai labiau linkę pavydo išskiriamą energiją paversti racionaliais veiksmais ir jėgas panaudoti tiek savo, tiek visuomenės gerovės didinimui!

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-18 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 83 d. ]
[ Peržiūrėta: 701 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/pavydas ]

Taigi taigi taigi, neišsigąskite - karas neprasidėjo, taip pat merginų nepradėjo šaukti į privalomąją karinę tarnybą Savanoriškais, tyriamaisiais tikslais užsukau ir tuoj viską smulkiai papasakosiu

Taigi nuo pradžių...
Prieš geras 2-3 savaitukes užpildžiau anketukę tinklapyje www.karys.lt ir pareiškiau diiiiidžiulį susidomėjimą profesine karo tarnyba. Keleto dienų bėgyje sulaukiau skambučio... "panele, Linute, ( ) kariuomenė jus trukdo..." Oplia, o čia gi kas? Itin malonus moteriškas balsas paaiškina, kad gavo mano anketą, perskaitė ir kad man būtinai reikėtų atvykti pasikalbėti, nes tai taip rimta, kad telefonu negalima visko išdėstyti, ji norinti man papasakoti, ką gali pasiūlyti ir t.t. Pradžia skamba įdomiai ir gražiai. Šypteliu ir pamanau, kad galų gale struktūra atsikratė atmestino požiūrio ir pradėjo skatinti, palaikyti tuos, kurie tikrai nori dirbti sistemoje, ateina vedami įsitikinimų, požiūrio ir t.t. Perspėju, kad tai nėra kažkokios extra staigios darbo paieškos ir kad galėsiu atvykti tik po kelių savaičių. Maloniai pakviečia atvykti tada, kai galėsiu, pakartoja, kur juos rasti (Mindaugo g. 26), primena darbo valandas ir pabrėžia, kad neatvykčiau pietų pertraukos metu, tarp 12:00 ir 12:45, nes jie nenori, kad turėčiau mindžikuoti, laukti... Ui, kaip smagiai ir gražiai viskas skamba!

Po kelių savaičių, žavų balandžio 16 dienos rytą, prisiruošiu aplankyti Vilniaus karo prievolės centrą. Nupėdinu Mindaugo gatve, iš tolo pamatau plėvesuojančią trispalvę. Drąsiai žengiu pro duris... Erdvus holas, stovas su gausybe lankstinukų, prie kabinetų durų lūkuriuojantys jauni vaikinukai. Iš kažkur išlenda PP budėtojas. Kiek pasimetęs, išpučia akis ir ima sukti smegenėles, ieškodamas jose atsakymo į itin sunkų mano klausimą - "Į kurį kabinetą turėčiau kreiptis, norėdama pakalbėti dėl profesinės tarnybos?" Galiausiai mane nusiunčia į 110 kabinetą.

O ten joks ne kabinetas! Langelis ir daug moterėlių prie savo stalų ir darbų parimusių... Palinkstu prie vieno iš langelių, paklausiu to paties itin sunkaus klausimo ir tuomet prasideda... paieškos žmogaus, kuris už tai atsakingas... nuo Marytės prie Petrytės, nuo Petrytės prie Onutės ir t.t. Galiausiai kažkas ryžtasi su manimi pakalbėti. Vėlgi per tą patį langelį, nesu pakviečiama į jokį kabinetą (taip, mane tai nustebino, suglumino ir visiškai nesužavėjo!) ar pan.

Bendra kalba sunkiai vystosi. OK, tarkime, mano problema, įvaldau kitokią rolę - tarkim, esu žmogus, atėjęs iš gatvės, nieko dorai nežinantis nei apie kariuomenės struktūrą, nei apie profesinę tarnybą, bet labai labai susidomėjau straipsniu ir noriu kiek įmanoma daugiau sužinoti apie tai, išgauti reikiamą informaciją, gauti nuorodas, kaip galbūt pakreipti savo gyvenimo planus, kad galiausiai pasiekčiau geidžiamą rezultatą - tapčiau profesionaliu Lietuvos kariuomenės kariu! Man pasakė, kad tokie čia neina!!! Na, o jeigu... primygtinai lendant, gavau kelis atsakymus, kad turiu pati susirasti darbo vietą kokiame nors dalinyje, užsitikrinti kaip gera specialistė, o tada jau jie mane nusiųs į kursus, kad gaučiau leitenanto laipsniuką...

Gerai, tarkime, esu per daug priekabi ir per daug noriu, bet toks visuomenės informavimas manęs netenkina... Kažkur prasimušti vietą, užsigarantuoti darbą - tai man skamba kaip tarybinė liekana, švogerių krašto išraiška, kai per draugus ir pažįstamus prasimuši, o tada jau žiūri, kaip čia save pritaikyti prie reikalavimų, galiojančių taisyklių. Be to, tokia vaga einant, nepanašu, kad bus "atšviežinamas sistemos kraujas" (nors vėlgi, gal tai tik mano subjektyvi nuomonė, bet juk tą čia ir dėstau, o ne mokslinį-analitinį straipsnį rašau ), voverė ir toliau suksis tame pačiame rate...

Neplanuotai, nespecialiai po valandos teko sudalyvauti pokalbyje dėl darbo. Privati įdarbinimo firma pasikvietė pabendrauti. Pakvietė į kabinetą, pasiūlė prisėsti, paklausė, gal norėčiau kavos, arbatos ar vandens. Pokalbis užtruko gerą pusvalanduką. Gavau pakankamai informacijos apie firmą, kuri ieško darbuotojo bei tikrai išsamiai atsakiau į kilusius klausimus apie mane, mano asmenį bei patirtį, žinias etc. Kitoks požiūris, kitokia aplinka, kitoks bendravimas. Sakote, tai verslas, jiems iš to nauda? Na, bet juk ir pirmuoju atveju išsamios informacijos suteikimas, iniciatyvos ir domėjimosi palaikymas bei paskatinimas atneštų teigiamą rezultatą ir naudą...

Panašu, kad Lietuvai dar daug septynmylių žingsnių reikės žengti ir toli nueiti, kol ir kariuomenės struktūrose susiformuos mąstymas, jog bet koks žmogus, bandantis gauti žinių ir informacijos, nėra priešas, jog domėtis yra sveika, jog šviesti visuomenę yra naudinga.

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-17 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 83 d. ]
[ Peržiūrėta: 800 ] • [ Komentarai: 1 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/mano_kelione_i_vilniaus_karo_prievoles_centra ]

Vadinkite mane idiote, bet mirsiu kovodama už idėją, kad aukštasis mokslas turi būti orientuotas į kokybę, o ne kiekybę. Būtent dėl šitos priežasties mane itin siutino tai, kad didžioji dauguma studentų prasmunka su copy-paste referatais, namų darbais, bakalauriniais, o gal net magistriniais rašto darbais... Nesu nei mokslo, knygų ir bibliotekų žiurkė, nei visiška plevėsa. Aukso viduriukas, drįsčiau pasakyti Skiriu laiko ir mokslams (tiesa, labai diferencijuoju ir domiuosi tik tuo, kas man patinka iš esmės, itin atmestinai žiūriu į tuos dalykus, kurie, mano manymu, man nepravers ateityje. Koncentruojuosi daugiau į praktiką nei į teoriją!), bet lygiagrečiai randu laiko ir pramogoms, aktyviam laisvalaikiui, draugams, šeimai, Mylimajam. Visgi rašto darbus rašau pati (nepaslaptis, kažkada rašiau ir kitiems, iš to apsidarydavau gražaus pinigėlio ), taigi apmaudu, kad aš, skirdama pakankamai nemažai savo laiko, gaunu tokį patį įvertinimą, kaip ir tas, kuris tiesiog išsitraukė jau padarytą darbą iš interneto, pakeitė titulinį ir tiek. Žinoma, galime argumentuoti moraline ir išliekamąja verte - aš kažko išmokau berašydama, pasisėmiau žinių, o tas kitas asmuo - ne. Bet visgi... būkim biedni, bet teisingi Tai nervina!

VDU turi stiprius informatikus (kurie mokėsi, niekada nepamirš Didžiosios informatikės...), kurie pasikrapštė savo Didžiąsias galvas, pasuko Didžiuosius protus, smegenėles ir patarškinę kompiuterio klavišais sukūrė programą, kuri padės suvaldyti copy-paste darbų rašytojus, plagiatus! Kol kas, kiek žinau, tai tik eksperimentinė programa, taikoma VU, gal ir VDU bakalaurinių darbų tikrinimams. Sumeta dėstytojas elektroninę darbo versiją į programą ir mato, kiek procentų yra nuplagijuoto teksto. Citatos, paimtos į kabutes ir su nurodytais šaltiniais, žinoma, nesiskaito, tačiau grynas copy tekstas bus parodytas. Tada dėstytojas tik piktai nužvelgia studentą, nutėškia elektroninę laikmeną ant stalo ir pasiunčia namo "tobulinti darbo"... Visgi galimybė kiek pasukčiauti išlieka - kopijuotą tektą perrašius savais žodžiais, pakeitus sakinių struktūrą, bet ne esmę, programa užskaitys tokį darbą. Bet mano džiaugsmui tai jau reiškia sėdėjimą prie darbo, įdėtas pastangas ir šiokį tokį lygiavertiškumą!

Išlieka galimybė nusipirkti darbą, bet čia jau kiekvieno asmeninis finansinis reikalas - ar tavo darbo valandinis atlyginimas yra didesnis už išlaidas, kurias patirsi užsisakydamas parašyti tau darbą. Bei ar pasitiki asmeniu, kuriam duosi užsakymą - ar programėlė neparodys per daug plagijato procentukų, o tada jau gaudyk vėją laukuose...

Girdėjau kalbas (kurios man, tiesą sakant, atrodo paranojiškos), kad pradėtas pokalbių pasiklausymas dėl perkamų rašto darbų... sorry, bet kažkodėl tuo sunkoka man patikėti...

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-16 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 81 d. ]
[ Peržiūrėta: 655 ] • [ Komentarai: 1 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/nebebus_copy-paste_darbu_universitetuose ]

Nusprendžiau savo mieląjį, mažąjį Peugeot 306 pakeisti į... kiek... didesnį ir naujesnį mašiniuką



Nusprendžiau, kad man prie veido labiau tinka

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-14 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 80 d. ]
[ Peržiūrėta: 829 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/nauji_ratai ]

Šiąnakt buvo užpuolusi filmų peržiūros nuotaika Kadangi miego nesinorėjo, akytės stačios, ausytės plačios buvo, tai sukrimtau kelis visai neblogus filmus. Taigi apžvelkime juos




Visų pirma, kodėl angliškasis pavadinimas "Inside man" taip išverstas, neklauskite... Bet juk pavadinimų interpetacijose logikos niekada gausiai nebuvo

"Policijos detektyvas Kitas Mileris skubiai iškviečiamas į nusikaltimo vietą: vyksta banko apiplėšimas. Jo priešininkas – intelektualus bankų plėšikas Daltonas, kuris, atrodo, iki smulkmenų suplanavo tobulą banko apiplėšimą. Netikėtai šiame supainiotame žaidime atsiranda naujas paslaptingas veikėjas – garsėjanti įspūdingais ryšiais, bet neaiškių tikslų turinti teisininkė Madalina. Iš kur ji atsirado ir ko ji siekia, dar labiau supainiodama tragiškai galinčią baigtis situaciją?"

Jei norite veiksmo, daug šaudau-gaudau scenų, tai nėra tas filmas. Bet jei norite psichologinio, scenarijaus pamąstymui, jei norite sužinoti tobulą banko apiplėšimo planą, būtinai pažiūrėkite "Inside man"! (sorry, bet lietuviško filmo pavadinimo vertimo tiesiog liežuvis/rankos nekyla neapsiverčia rašyti...)

Jau pirmosiomis filmo minutėmis prabilęs Daltonas suintriguoja. Ramuma, pasitikėjimas, garantija, jog žino, ką daro, jog kontroliuoja situacija, jog viskas iki smulkmenų yra apgalvota ir nebus suklysta, suklupta, paslysta - tuo tiesiog spinduliuojantis bankų plėšikas... užveda Žinoma, tai nervina detektyvą Milerį, šuniu kaukti norisi, kai suvokia, kad jų pasiklausimo planas buvo atsuktas ir sumaniai panaudotas prieš juos pačius, kad buvo klausomas visko iki smulkmenų policijos situacijos valdymo vagonėlyje. Iki isterijos gali privesti suvokimas, kad plėšikas visada yra žingsneliu priekyje, kad nesvarbu ką besugalvotum, Daltonas jau bus tai apmąstęs ir žinos, kaip pasielgti. Jokių isterijų, bereikalingų mirčių, kraujo ar aukų, tik žaisliniai ginklai (AirSoft'as valdo ) ir iki smulkmenų išnarstytas bei sustyguotas planas... Bei puikus planas "B" - jei įklius, jie turi tai, dėl ko bankų magnatas, milijardierius bus pasiruošęs padaryti bet ką, ištraukti juos iš bet kur, kad tik faktai neiškiltų viešumon... Informacija yra visagalė!

Ir kaip be moteriškosios lyties filme Madalina - gyvatė Afroditės kailyje... Su ja nenori ginčytis, jai negali pakenkti, nes ji visada turės kažką, kas tave parklupdys, kas prives paklusti ir galiausiai padaryti taip, kaip ji norės. Fatališka moteris? Bitch iš didžiosios "B"? Tokia, kokių dauguma bijo ir stengiasi apeiti lankstu, bet negali nepalydėti žvilgsniu, nenužvlegti? Tokios moterys negali nežavėti, jos negali nepakerėti, bet jos gąsdina... Taip pat kaip ir Daltono pulsuojantis pasitikėjimas savimi ir ramumas, užtikrintumas. "Kas turi informaciją, tas valdo situaciją!" Jos atveju - tas šokdina reikiamu metu reikiamus žmones, tampo teatro lėlių virvutes spektaklyje, kurs vadinamas Gyvenimu...

Dedu diiiidelį pliusą ir rašau 10+!!!




"Bormanas, Kaukolė, Čiucha ir Spiritas verčiasi karo laimikių paieška (juodieji digeriai, moradieriai). Vyrukai iš žemės gelmių traukia seniai prarastus daiktus – žuvusių karių medalius, dokumentus, retus ginklus. Per eilinį "kapaviečių išniekinimą" jie kažkokiu nepaaiškinamu būdu atsiduria 1942-ųjų mūšio sūkuryje..."

Kuo toliau, tuo geresnius filmus stato rusai. Konkurencija Holivudui Be to, jų filmai vis dar nepraradę gero scenarijaus, gilesnės minties, moralo gyslos. Pastarajame filme, po nepaaiškinamo nubloškimo į Antrojo pasaulinio fronto linijas iš dabartinių dienų, manau, vyrukai nebenorės niekinti kapaviečių ar lakstyti Maskvos gatvėmis, vaidindami neo-nacius... Bet ne tame esmė, mano požiūriu. Kuo rusų filmai žavi, tai neprarandama draugystės, vienas už visus ir visi už vieną dvasia, moralinio, žodžio laikymosi ir pagarbos gija. Kol draugai neištęsės, rodos, juokais duoto močiutei pažado, surasti sūnų, žuvusį fronte, kol nesusivienys, nepamirš kvailų peštynių dėl to, kad kiekvienas iš jų yra kitoks, kol nestos lyg mūro sienas vienas už kitą, kol netaps kumščiu, komanda, vieniu, tol jie negrįš į dabartį, atguls karo lauke, jei nekovos iš vien...



Žinoma, koks filmas be meilės gijos... Neišvengta ir čia to Gražuolė medicinos seselė, drąsiai šliaužiojanti po mūšio lauką, gelbstinti sužeistuosius kareivėlius, palaikanti, partempianti į saugesnę vietelę ir t.t. Ir kaip tokios neįsimylėsi! Širdį plėšančiai suvaidinta scena, kuomet Bormanas beviltiškai stengiasi įspėti sesutę Nina nešliaužti į štabą, kuris, juk jis žino, jis istorikas iš ateities, bus susprogdintas... Ašarėlė nuriedėjo...

Žodžiu, dedu pliusą ir rašau 10 balų!

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-12 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 77 d. ]
[ Peržiūrėta: 1003 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/inside_man_ir_my_iz_budushchego ]

Juk visų pasaulio pinigų neuždirbsi, o besistengdamas prarasi tai, kas yra kur kas svarbiau... Būdama surūgusi ir pikta, neišvysi besprogstančio krūmų pumpurų žalumo, bepykdama ant visų ir dėl visko, o iš esmės tik ant savęs ir dėl savo sprendimų, nenusišypsosi tada, kai to labiausiai norėsis, išsausėjusios, pavargusios akys nepamatys mielų smulkmenų, kurios džiugina... Kaip Draugishkas rašė - "Išmok pasakyti NE." Juk tai taip paprasta... Visiems nepadėsi, svetimų vargų ir rūpesčių nesutvarkysi, kiekvienas esame savo likimo kalvis... taigi kalkis savąjį! O jie... tegul eina...

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-12 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 77 d. ]
[ Peržiūrėta: 895 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/visu_pasaulio_pinigu_neuzdirbsi ]

Ką gi ir vėl prisiėmiau kalną darbų, prisižadėjau, spontaniškai sutikau, normaliai nepasvarsčiusi... Ne pirmas ir ne paskutinis kartas O smagiausia, kad, manau, jog išsisuksiu, viską turėčiau spėti ir galiausiai viskas baigsis gerai, bet visgi... ne tame esmė... Esmė tame, kad... KODĖL AŠ TAIP SPONTANIŠKAI APSIIMU DARBUS?!

Juokingiausia tai, kad vėl sutikusi padirbėti "Šveike" (pavaduoju mokslo atostogų išėjusią Jūratę), net neišsiaiškinau, kiek man mokės Ėch, darbuotoja iš idėjos Smagu, ania? Na ir kas, kad pačios bakalaurinis kaba... Na ir kas, kad dar vieną apsiėmiau parašyti

Bet gi smagu Pabėgioji, pabendrauji su žmonėmis, pajuokauji, perskaitai gerą žurnalą "Verslo klasė" (bent jį tebeprenumeruoja "Šveikas", o ten gerulių straipsnių yra!) ir turi einamųjų piginėlių O visi kiti darbai... Kaip nors, kada nors, kažkaip Juk aš... Vandenė, kuri... įvaldžiusi tokį stiliuką: Orientacija. Ach, tos keistuolės ir neįprastos Vandenės! Novatoriškos, visada kupinos šmaikščių idėjų. Užsibrėžia padaryti per daug, per anksti, per gerai. Keisčiausia, kad joms beveik visada pavyksta.

Na, kad jau pradėjau, tai nukrypkime nuo to, apie ką pradėjau rašyti - užteks kalbų apie darbą, pakalbėkime apie... Vandenius! Štai ką gavau nuo savo Mylimo Vandenio Ir panorau paanalizuoti


Orientacija. Ach, tos keistuolės ir neįprastos Vandenės! Novatoriškos, visada kupinos šmaikščių idėjų. Užsibrėžia padaryti per daug, per anksti, per gerai. (o čia draugiškai linkčiojam galvytėmis visi! Tep, šita savybe pasižymiu ) Keisčiausia, kad joms beveik visada pavyksta. Nieko keista – Vandenės ryškiai išsiskiria iš kitų! Nepaiso mados taisyklių, diktuoja stilių. Būtent jos pirmosios išbando visus mados „klyksmus“ ir visiškai nesvarbu, kad koks nors drabužis bus neaktualus jau kitą sezoną. (shake) tingiu aš tomis mados naujovėmis domėtis... Renkuosi tai, kas man patinka vos užmetus akį ir yra PATOGU!!! Nėra nieko svarbiau už patogumą ) Jos turi savo stilių!

Audiniai ir kiti priedai. Kai renkatės aprangą, galvokite apie savo spalvingą asmenybę. Jums tinka ryškūs drabužiai, batai ir ekstravagantiški aksesuarai. (O man taip patinka juoda-balta...) Nebijokite stilių eklektikos – derinkite įvairių stilių, audinių ir raštų drabužius. Pasikliaukite savo fantazija!

Būtina turėti! Didelę žolės žalumo rankinę. Jeigu dirbate oficialioje vietoje ir negalite sau leisti rengtis taip, kaip norėtumėte, rinkitės sodrių spalvų žaismingus aksesuarus ir ryškiaspalvius batus. (ryškiaspalvės rankinės valdo )



Kvepalai ir dar kartą kvepalai (o taaaaaaaaaaaaaaip!!! )- romantiški, su užburiančiais mistiškais kvapais, indiški ir rytietiški. Brangios kojinės, vakariniai aukštakulniai bateliai, subtilus maudymosi kostiumėlis (maudymkė - taip taip taip! Tik pageidautina, kad atitiktų mano išmatavimus Vargu bou ar apsidžiaugčiau, gavusi keliais dydžiais per mažą ). Įrašai su meditacine muzika, paveikslėliai su daugiaprasmiais simboliais. Juvelyriniai dirbiniai su įmantriais simboliais. (ne papuošalai moterį turi puošti, o ji papuošalus ar kaip ten sakosi...) Vienkartinių tatuiruočių komplektas. Kilimėliai prie lovos. Egzotiški gėrimai. Kavinukas, kaljanas, kalabasa ir džiazva. Bestseleris (taip taip taip!!! ), aforizmų knygelė, sapnynas, maišelis su runomis.



DVD grotuvas. Dar niekam nežinomos, nesuprastos bet genialios muzikos įrašai. Vaizdo kamera. Bilietai į vienintelį superžvaigždės koncertą kur nors Zanzibare. Stebuklingos, rankinio mezgimo kojinės ar kojos apyrankė. Dėžutė su kriauklėmis, kuriuos rinkote kartu šią vasarą pajūryje. (mmm...) Geras detektyvas ar neatrastų menininkų almanachas.



Tipiška hipė. Turi gigabaitus draugų tarp vyriškosios lyties atstovų ir tuoj tave pames, jei uždrausi su jais bendrauti. Jai nusispjauti į pinigus ir tavo įvaizdį, taip kad gali per daug nesistengti. Vis dėlto geriau būtų, kad tavasis intelekto koeficientas viršytų visiško kretino lygį. (!!! !!!) Dievina laisvę ir nenori stipriai prisirišti prie vieno žmogaus. (shake) Seksas ją domina vidutiniškai. Kartais jai pakrinka protas Tada ji gali išdarinėti toookius dalykus... Tada ją geriausia ir kabinti. Lovoje garbinga, bet retai mylėdamasi visiškai pasitenkina. (I don't think so!)

Vat ir va kokios mes, tos pašėlusios Vandenės


O kuo aš pradėjau šiandieninį dienoraščio įrašą? Nevermind Saldžių sapnų!

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-07 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 73 d. ]
[ Peržiūrėta: 1160 ] • [ Komentarai: 1 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/o_kaip_mane_uzknisa_tie ]

1. Padovanoti mamai 50 raudonų rožių ir pasakyti, kad ją myli.
2. Išmokti nors vieną užsienio kalbą.
3. Šiltą vasaros naktį nuoga išsimaudyti jūroje.
4. Pasibučiuoti su mylimu vyru Paryžiuje.
5. Visą dieną valgyti uždraustus valgius ir nesijausti kalta.
6. Nusifilmuoti megėjiškame filme.
7. Kam nors išpasakoti visą savo gyvenimą, nenuslepiant jokių detalių.
8. Pasimylėti ant samanų.
9. Išmokti važiuoti ratukinėmis pačiūžomis.
10. Išmokti padėkoti už komplimentą.
11. Ryškiai nusidažyti plaukus.
12. Naktį prie laužo pasakoti baisias istorijas.
13. Turėti savo tapytą portretą.
14. Pasižiureti į žvaigzdes pro teleskopą.
15. Atrasti savo stilių.
16. Iššokti iš lėktuvo su parašiutu arba įkopti į statų kalną.
17. Pajodinėti kupranugariu dykumoje.
18. Surūkyti bent vieną kvapnaus tabako pypkę. (o kaljana nesiskaito? nes tada būtų bold )
19. Pasodinti medelį.
20. Išmokti sakyti "taip", kai galvoji "ne".
21. Apsistoti su mylimu vyru brangiame viešbutyje, užsisakyti šampano ir ikrų.
22. Išmokti gerai šokti valsą. (čia tik tobulinimo tereikia )
23. Pasivaikščioti per lietų Londone.
24. Pabūti vadove.
25. Beatodairiškai įsimylėti.
26. Apsilankyti Azijoje.
27. Parašyti apsakymą, poemą ar nutapyti paveikslą.
28. Paplaukioti baidare arba plaustu upėmis.
29. Visą naktį šokti.
30. Pasiklysti miške ir visa gerkle dainuoti.
31. Nerti nuo jachtos denio į šiltą ežero ar jūros vandenį.
32. Tapti kieno nors mokytoja.
33. Pasivažinėti lenktyniniu automobiliu.
34. Užsiauginti ilgus gražius nagus.
35. Nusimaudyti krioklyje.
36. Paprašyti paaukštinimo tarnyboje.
37. Išmokti groti nors vienu muzikos instrumentu.
38. Nuplaukti į Nidą.
39. Atvirai pasakyti kai kuriems žmonėms, ką apie juos galvoji.
40. Perskaityti "Kama Sutra" ir pritaikyti šiek tiek teorijos praktiškai.
41. Perskaityti J. Kerouaco knyga "Kelyje"
42. Pamatyti Šiaurės pašvaistę.
43. Nubėgti nesustojant 5 kilometrus. (dabar intensyviai mąstau, kiek kilometrų krosą mokykloje bėgiodavome? )
44. Pasijusti besvore.
45. Nukeliauti dviračiu iki pajūrio.
46. Nors kartą tapti visiška kvaile.
47. Turėti bent vieną pasiutusiai brangią, bet puikią suknelę.
48. Įgyvendinti kokį nors savo įgeidį.
49. Išsimiegoti po žvaigždėtu dangumi.
50. Paplaukioti žvejų laiveliu Kuršių mariose.
51. Išmokti efektyviai priekaištauti.
52. Dalyvauti karnavale.
53. Pabėgti iš namų.
54. Praleisti visą dieną lovoje skaitant puikų romaną.
55. Atleisti savo tėvams.
56. Išmokti įkalti vinį.
57. Parašyti dešimt romantiškų laiškų savo mylimajam.
58. Išmokti žongliruoti trimis kamuoliukais.
59. Nuogai pasideginti saulėje.
60. Atrasti darbą, kuris labai patiktų.
61. Sutikti Kalėdas pietuose.
62. Nugalėti baimę. (kas rytą nugaliu - pasižiūrėdama į save veidrodyje )
63. Padainuoti ant scenos pilnai salei.
64. Vėl apsilankyti savo mokykloje ir pasėdėti savo suole.
65. Paaukoti pinigų labdarai.
66. Įsirengti butą, kaip nori.
67. Tris mėnesius sportuoti ir rūpintis tik savo kūnu.
68. Pasivažinėti atviru automobiliu.
69. Pamilti save tokią, kokia esi.
70. Pasakyti kalbą prieš auditoriją.
71. Pasigrožėti Norvegijos fiordais.
72. Paskraidyti oro balionu.
73. Apsilankyti roko koncerte stadione.
74. Išmokti žaisti šaškėmis arba šachmatais.
75. Pajodinėti žirgu.
76. Sumeškerioti nors vieną žuvį.
77. Surengti pobūvį visiems draugams ir giminėms.

Paryškinti - done

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-03 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 68 d. ]
[ Peržiūrėta: 1128 ] • [ Komentarai: 1 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/77_dalykai_kuriuos_moteris_turi_padaryti_per_savo_gyvenima ]

Aš esu tam, kad, iškilus dilemai, padėčiau Tau apsispręsti....
Kad ieškant atsakymų, geriausio sprendimo varianto, palankiausio kelio, išeities iš situacijos palaikyčiau Tave, padėčiau tuo, kuo galiu - fizine parama, moraliniu palaikymu ar tiesiog savo buvimu šalia....
Aš su Tavimi netgi tada, kai, esi toli nuo manęs. Nebijok, palaikau Tave! Tikiu Tavimi! Tikiu Tavo darbais ir ginu Mūsų idėjas!
Esu tam, kad pastebėčiau dalykus, į kuriuos neatkreipsi dėmesio, nes būsi paskendęs savo mintyse, darbuose.
Esu, kad patraukčiau kliūtis, kurios bus pagal mano galimybes man įkandamos, Tau iš kelio.
Aš čia, kad KARTU pasiektume tai, link ko einame, ko ieškome, kuo tikime, kad sukurtume rytojų, turintį svorį, paremtą idėjomis ir įsitikinimais, kurie yra svarbūs, esminiai Mums.

Jausk visada:

Mano paramą,







P.S.
[ Publikuota: 2008-04-02 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 68 d. ]
[ Peržiūrėta: 1552 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/kai_sakai_kalba_miniai_zinok_as_esu_salia_taves ]

Žurnalistika - tai informacijos pateikimo menas, kur požiūrio kampą renkasi korespondentas, o mes jau renkamės ar pritarti jo išdėstytai nuomonei. Taigi informacijos pateikimas priklauso grynai nuo interpretacijų, nuo to, kaip norime matyti situaciją...

Priešraketinė gynyba (Ballistic Missile Defense) tapo viena iš itin svarbių temų (pamėginkite pa'google'inti ir gausite nei daug, nei mažai, o apie 430.000 užklausą atitinkančių nuorodų... ) 95% straipsnių jums pasakos apie tai, kaip baisu yra šiuolaikiniame pasaulyje gyventi ir kaip gyvybiškai būtina apsišarvuoti visomis įmanomomis gynybos sistemomis visuose įmanomuose visatos kampeliuose, 4,9% straipsnių sakys, kad viskas čia OK ir nereikia perdėti, baimintis ir bauginti visuomenių - Iranui dar toli toli iki tarpkontinentinių ar tolimojo nuotolio balistinių raketų, o ką jau ir bekalbėti apie sugebėjimą į tokias raketas įmontuoti branduolinio ginklo užtaisą, Rusija tesugeba garsiai muštis, kas yra tolygu šūkaliojimui, grasinimams, bet be jokios realios iniciatyvos, Kinija auga, plėtojasi, bet kartu ir demokratėja, taigi nederėtų jos vardo įtraukti į juodąjį grėsmių sąrašą, Šiaurės Korėja irgi drąsi šūkalioti, Pakistanas - lyg darželinukas, kuris drąsiai reiškiasi, vos kyštelėdamas galvą iš už mamytės (tos pačios Rusijos ar Kinijos) užnugario etc. Na, o 0,1% gautų įrašų jus bent prajuokins, pateikdami požiūrį su gera sarkazmo doze Pvz:


Na, o toliau jau Jums, gerbiamieji, rinktis, kurią nuomonę nuspręsite palaikyti ir prie kurios pusės šlietis

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-02 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 67 d. ]
[ Peržiūrėta: 1343 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/ballistic_missile_defense ]

Klausau ir virpuliukai per kūną eina...








P.S.
[ Publikuota: 2008-04-01 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 67 d. ]
[ Peržiūrėta: 1279 ] • [ Komentarai: 1 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/hokshila_feat_svaras_-_ivienybi ]

Labas rytas, Lietuva!

Žavų pavasarišką balandžio 1-osios dienos rytą, kurio metu taip ir nesugebėjau niekam pameluoti... pradėjau nuo įdomybių pasiskaitymo. Užkliuvo brangiausiojo atsiusta nuoroda į straipsnį "Esate narcizas? :: Sėkmė Jūsų rankose" (o tada jau kaip įsijaučiau skaitinėti www.kubikas.lt tai geruoju, o gal greituoju, rodos, tai nepasibaigs )

Taigi vagi skaičiau ir pasistojo toks grynai žmogiškas noras save paanalizuoti (egocentrinė visuomenė esame, nieko čia nepadarysi - viską bandome savam darže pritaikyti...)

Stabteliu prie pastraipos:

"Psichologai yra išskyrę devynis požymius, pagal kuriuos vertina sutrikimo [narcizizmas yra psichologinis asmenybės nukrypimas! Neišsigąskite, jei nepersūdžius, naudingas ] lygį:

* turi didelį pojūtį, jog yra labai svarbus jį supančioje aplinkoje
* nuolatos įsivaizduoja save kaip turinti beribę galią, didelį potencialą, idealų meilužį, pasiekusį milžiniškų tikslų
* tiki, kad jis kaip asmuo yra unikalus, ypatingas ar genijus
* priklausomas nuo aplinkinių žavėjimusi juo
* įsitikinęs, jog turi teisę atlikti viską savaip ir turi reikiamus sugebėjimus daugelyje sričių
* visuomeninis išnaudotojas, sugeba palenkti mases į save, kad siektų naudą
* turi mažai užuojautos, neišgyvena dėl kitų žmonių jausmų
* pavydus, arba nuolat galvoja, jog kiti pavydi jam
* arogantiškas, išdidus, vertina save"

Pradėjau skaičiuoti, lenkti pirštukus ant kairėsės rankos... Ir ką jūs manote? Ogi kokius 4-5 savybes sau prilipinčiau! Ką ten prilipinčiau, kuo lengviausiai ir kuo puikiausiai savyje jas randu... Kiek nusigąstu... Negi jau prie psichologiškai sutrikusių save nurašyti?! Brrr... Skaitau toliau...

"Atrodytų, su tokiu žmogumi turėtų būti sunku bendrauti. Ir išvis - kaip gali šoks žmogus turėti vienokį ar kitokį pasisekimą, jei jis yra praktiškai sociopatas ar antisocialus aplinkiniams. Paprastas statistinis žmogus, turi 2, kartais tris šias išvardintas savybes - jei bent tris turite, galite save vaidinti laimingu žmogumi, nors ir šiek tiek “nepatogiu” visuomenei ir aplinkiniams."

Uch... Viskas OK! Manęs ne tik nenurašė, bet dar ir pavadino "laimingu žmogumi"!!! Gera diena nusimato, jei rytas komplimentais prasideda (tiesa, pačios susirastais, bet visgi )

Taigi mes, narcizai, esame karjeristai, kurie gebame "lipti" kitiems per galvas, manipuliuoti žmonėmis [pastebėjimas į šalį, o kiek stipresnių už mus manipuliuoja mūsų silpnybėmis?!...], rasti ir pasinaudoti kitų silpnosiomis vietomis tam, kad pasiektume savų tikslų, išgauti reikiamą informaciją etc. Žodžiu, esame kiaulės kaip reta! Bet... laimingi kiaulės

Tai už tai ir pakelkime tą kavos/arbatos puodelį, gerbiamieji! Ir nepamirškime įvykdyti šiandienos plano - sutrypkime dar vieną silpną padarėlį, kuris pastos mums kelią link savosios Everesto viršūnės!..

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-01 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 66 d. ]
[ Peržiūrėta: 1279 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/pakalbekime_apie_narcizus_- ]