Šiandien Alfa.lt tinklalapyje publikuotas straipsnis "Prie juodaodžių krepšininkų Kaune prikibęs lietuvis buvo sumuštas" privertė lengvai šyptelėti, bet kartu ir pasipiktinti...

Mano požiūriu, rasizmo burbulas po Berneen užpuolimo buvo gerokai išpūstas ir perpūstas, sprogdamas taškosi dabar į visas puses, drabstosi dvokiančia koše. Nesakau, kad neracionalus rasinės neapykantos kurstymas yra sveikintinas ir palaikomas, tačiau tai, kaip spauda ir didžioji dauguma visuomenės sureagavo, man atrodo, kiek perdėta. Visų pirma, mūsų mažojoje gražiojoje Lietuvėlėje kur kas gajesnė ir dažniau sutinkama yra tautinė neapykanta. Tačiau galbūt todėl, kad jau esame sąlyginai pripratę prie, tarkim, nuolatinio čigonų "linksniavimo" ar dar vienos istorijos kaip koks nors kacapas buvo sumuštas Vilniaus, Kauno ar Šiaulių centre, tai ir atbukome, taip jautriai nebereaguojame. O štai ėmė ir vienai iš vos keleto juodaodžių, esančių Lietuvoje, pliaukštelėjo per veidą!.. O vat tada ir pasipylė - kaltinimai KASP'ui, nes Berneen sumušusi mergina yra savanorė, vėl atkuto knaisiojimąsis po skin'ų gyvenimo užkulisius, kilo begalinis susirūpinimas tuo, ko jaunimas mokomas mokyklose, kokios pasaulėžiūros formuojamos jaunimo organizacijose ir pan.

Bet ne apie tai šįkart...

Skaitau minėtą straipsnį Alfa.lt. Šypteliu, kad lietuvis, būdamas girtas ir akivaizdžiai neįvertinęs jėgų skirtumo, gavo į kailį. Kartais sveika Tačiau vat tai sukėlė pyktį:

"Pirminiais duomenimis, apie 16.11 val. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato budėtojai sulaukė daugybės miestiečių skambučių, kad Vilniaus g. vyksta muštynės, mušamas juodaodis."

Ne, ne tai, kad praeiviai skambino į policiją mane suerzino. O tai, kad į tokią situaciją, kai "mušamas juodaodis", žmonės ryžtasi sureaguoti, išsitraukti mobilius ir pasivarginti susukti 112, pranešti apie įvykį... O jei gatvėje mušasi keli baltaodžiai? Jei du vaikinukai spardo vieną ant žemės besiraitantį brandaus amžiaus vyrą? Jei keli paaugliai talžo jauną panelę? Jei kojų baliuje smaginasi keliolika neblaivių piliečių, šokdami smagią polkutę ant vieno nelaimėlio galvos? Kaip tada reaguoja piliečiai?! Deja, tada labai jau retai kuris nors ryžtasi išsitraukti mobilų ir spustelėti tris lemtingus klavišus - 112. Dažniausiai žmonės nudelbia akis, pereina į kitą gatvės pusę, aplenkia didžiuliu puslankiu muštynių vietą. Gal kuris drąsesni viaukteli iš labai labai toli kokį "Baikit! Ką darot?! Iškviesiu policiją!!!", bet... neiškviečia, nes neturi jokio noro vėliau būti tampomas kaip liudininkas po nuovadas, gal nupurto mintis, jog verčiau nesikišti, nes dar pats gaus į galvą ar išsigąsta, jog banditai vėliau suras jo šeimą, artimuosius ir viskas baigsis kaip kino filme apie italų mafiją (ryŠki TV įtaka...)... Taip, man pikta dėl to, kad gerbiami Lietuvos piliečiai, po rasizmo ažiotažo spaudoje, pasidarė tokie besirūpinantys kitos rasės atstovų gėriu ir saugumu, bet liko tokie patys abejingi visiems kitiems smurtiniams išpuoliams!

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-28 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 94 d. ]
[ Peržiūrėta: 686 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/lietuviai_nebegali_buti_abejingi_smurtui_pries_juodaodzius/catid/8 ]

"Šioje knygoje gausu karčios ir negailestingos kritikos tiek Kremliaus režimui, tiek susiskaldžiusiems ir rusų vilionėms pasiduodantiems Vakarams, tiek silpnoms Rytų Europos vyriausybėms, tačiau visa tai rašoma su neabejotinai nuoširdžiu autoriaus tikėjimu būsimu dialogu ir geranoriškumu.

E. Lucaso tikslas – atkreipti Vakarų dėmesį į Kremliaus vykdomą politiką, kuri dėl daugybės argumentų vadinama nauju Šaltuoju karu (tai patvirtina prezidento Valdo Adamkaus neseniai išsakytus žodžius), o jo priešakinėse linijose atsidūrė Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva. Grėsmingi Rusijos veiksmai naujame Šaltajame kare turi priversti Vakarus atsibusti, susivienyti ir duoti jai atkirtį. E. Lucasas pateikia įspūdingą naujausios Rusijos politikos, ekonomikos, visuomenės ir ideologijos analizę, su kuria būtina susipažinti kiekvienam Lietuvos piliečiui."

Knygą sukrimtau gana lengvai, bet tuo pačiu nemažai puslapių buvo praversta tiesiog su kreiva šypsenėle veide ir vienintele mintimi galvoje - "OK, sutinku, jog Rusija nėra demokratinė ir itin patikima valstybė, bet ar neperdedama su Vakarų, ypač JAV gausiu palaikymu?" Žinoma, renkantis iš dviejų - Rusija ar JAV, būčiau linkusi pasirinkti JAV, bet tai nėra vienintelis geriausias ir nepaneigiamas variantas, mano požiūriu. Tiesiog renkantis iš dviejų blogybių, pasirenkama mažesnė.

Visgi knygą verta perskaityti, pažvelgti kiek atviriau į korupcijos liūne skendinčią kaimynę, saugumo voratinkliu apraizgytą valstybę. Pamatyti tai ir susimąstyti, ar to norime savo šalyje?! Visgi beskaitant siūlau pasilikti kiek blaivaus kritinio mąstymo ir labai atlapaširdiškai nereaguoti į išdėstytą požiūrį, nes visgi juk tai telieka žurnalistika - asmenine išdėstyta nuomone, situacijos nušvietimu iš vienos pusės.

LRyto publikacija: E.Lucas: naujasis šaltasis karas jau vyksta

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-24 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 90 d. ]
[ Peržiūrėta: 595 ] • [ Komentarai: 1 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/edward_lucas_naujas_altasis_karas/catid/8 ]

"Televizijos laidų prodiuseris Arūnas Valinskas su draugais, kurie taip pat yra pramogų verslo atstovai, ketina steigti partiją ir rudenį galvoja dalyvauti Seimo rinkimuose, skelbia DELFI.

Tai DELFI patvirtino pramogų verslo atstovas, prodiuseris Gytis Daugėla: „Galiu tik tiek pasakyti, kad dabar vyksta labai rimtas iniciatyvinės grupės darbas.“

„Oi, dar anksti apie tai kalbėti“, - paklaustas, ar rudenį dalyvaus Seimo rinkimuose, DELFI sakė dainininkas Žilvinas Žvagulis. Tačiau jis prisipažino įstojęs į partiją. „Į kokią? Į muzikantų", - pusiau juokais, pusiau rimtai DELFI sakė dainininkas."

delfi.lt

Negaliu nepareikšti savo požiūrio

Imkime teigiamą aspektą - A. Valinskas už daugelį šiuo metu trinančių Seimo kėdes asmenybių yra tikrai protingesnis, kūrybiškesnis ir šiaip realiau į gyvenimą žvelgiantis.
Tačiau yra ir neigiama medalio pusė - politika Lietuvoje ir taip nebėra panaši į tikrąją politiką. Kuo toliau, tuo labiau tai panešėja į dar vieną realybės šou, o tokių asmenybių, kai A. Valinskas įsitaisymas ties balsavimo pultu Seime gali tik padidinti šou požiūrio įsigalėjimą, pagilinti politikos, virstančios žaidimu ir krypstančios į ten, ką dauguma žiūrovų norėtų matyti, t.y. "duokit kraujo, sex'o ir paderkite vienas ant kito kuo labiau" linkme...
Norėtųsi tikėti, kad šoumenai eina į politiką ne dėl to, kad dar kartelį parodytų, kad visiškai nesvarbu, kokią politinę ideologiją atstovauji, kokiai partijai priklausai arba kokius įsitikinimus ir vertybes remi, užtenka būti žinomu ir populiariu, tapti naujojo TV projekto veidu ar ažiotažo, skandalo auka ir tave tauta išrinks... Nors kol kas man atrodo, kad tai ir yra vienintelis A. Valinsko ir kompanijos tikslas... Kuris, beje, gali išeiti ir į naudą - juk vis tiek vieną dieną turime tapti tikrąja pilietine visuomene, o ne avių banda sekančia paskui visokius uspaskichus, šustauskius ir pan...

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-23 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 88 d. ]
[ Peržiūrėta: 710 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/a_valinsko_tautos_prisikelimo_partija/catid/8 ]

Pasinerti į rimtos, mokslinės ar politinės knygos puslapius yra savotiškas iššūkis, bet kartu ir malonumas, nes sužinai kažką naujo, įdomaus, užsikabini už naujos informacijos, kuri skatina ieškoti, galvoti prieš užmiegant ar ryte, besigardžiuojant aromatinga kava. Visgi kartas nuo karto atsiverčiu ir blizgančius žurnalo puslapius. Tiesa, žurnalas irgi iš... rimtesnių

2008 metų kovo/balandžio mėnesio "Psichologija Tau" pavaišino gera doze įdomių ir intriguojančių straipsnių. Dėmesio vertas straipsnis apie T. Edisono kūrybinius metodus - neišblėsusią kantrybę tūkstančius kartų mėginti, bandyti, kurti ir vėl iš naujo perkurti, bet atrasti tai, kas tobula, o ne tai, kas tik gera. "Gyvenimas pagal Mikę Pūkuotuką" pralinksmina, nesąmoningai šypteli ir iš tikrųjų pamanai - "Juk gyvenimas tikrai gražus! Ir nesvarbu, kad aš nesu tokia liekna, kaip toji, gatvę kertanti blondinė, ar turtinga, kaip tas storas senis už kabrioleto vairo, nesvarbu, kad mano plaukai negarbanoti, bet juk jie tokie švelnūs ir blizgūs! Juk aš turiu draugų, kurių gyvenimas be manęs būtų nepilnavertis! Lygiai taip pat, kaip manasis be jų... " Optimistiškas mąstymas yra užkrečiamas ir tai yra gerai! O dar išgirsti tokį... keistą komplimentą - "Jūs negalite būti vilnietė... Nes jūsų šypsena per daug miela ir maloni! Čia tokie žmonės negimsta... Prašau, išlaikykite tą optimizmą, šypsokitės dėl mūsų - praeivių!"

Bet mane "užkabino" straipsnis "Sveikos šeimos portretas". Kiek daug laiko praleidžiame lygindami savo šeimą/partnerystę su artimųjų, draugų, greta esančiųjų santykiais, poromis. Kaip dažnai ten įžvelgiame kažką geresnio, gražesnio, mielesnio... bet 99% kartų taip atrodo tik todėl, kad jų santykiais perbėgame paviršiumi, prašuoliuojame lyg tas plokščias akmenukas, paleistas mitrios rankos, vandens stiklu tarsi varlytė... o kai įsigiliname, ten randame tiek visko! Susiraukiame, kai suvokiame, kad kaimynų šeima jau 40 metų gyvena dėl vaikų arba toji žavi pora iš tiesų gyvena trilypį/keturlypį ar dar kažkokį suktą gyvenimą jau šitiek daug metų... Apsidairai ir pasidaro nejauku, galvoje ima suktis vienintelis klausimas - "Tai kodėl tie žmonės apskritai kartu, jei jiems nėra malonu vienas kito draugija, artumas?.."
"Tikra šeima - vieta, kur tu emociškai reaguoji į kitus žmones, o jie emociškai reaguoja į tave" - juk tai gyvenimas, kuriame negali viskas būti arba tiktai gerai, arba tikrai blogai. Įvairialypiškumas yra visapusiškumo pagrindas! Esmė - bendras emocinis laukas, kuris vienija šeimą. Tik būtinų būtiniausia suprasti, kad "būdami emociškai susiję su kitais, mes išlaikome savo individualią laisvę", vadinasi, būnant kartu, būnant pora, šeima, esant partneriais nebūtina tapti vienu, reikia būti tais, kurie papildo vienas kitą, tačiau sugeba išgyventi ir atskirai. Nederėtų dalintis vienais plaučiais, užtektų mėgautis vienu oru, kuriuo kvėpuojame. "Taigi kelias į sveiką šeimą - tai ėjimas iš "buvimo dėl kito" ar "buvimo kito sąskaita" į "buvimą su kitais".

Anot D. K. Džebrano:
"Ir stovėkite kartu, bet ne per arti vienas kito:
Nes juk šventovės kolonos stovi atskirai,
O ąžuolas ir kiparisas
Neauga vienas kito šešėlyje."



P.S.
[ Publikuota: 2008-04-21 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 87 d. ]
[ Peržiūrėta: 699 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/psichologija_tau/catid/8 ]

Šiąnakt buvo užpuolusi filmų peržiūros nuotaika Kadangi miego nesinorėjo, akytės stačios, ausytės plačios buvo, tai sukrimtau kelis visai neblogus filmus. Taigi apžvelkime juos




Visų pirma, kodėl angliškasis pavadinimas "Inside man" taip išverstas, neklauskite... Bet juk pavadinimų interpetacijose logikos niekada gausiai nebuvo

"Policijos detektyvas Kitas Mileris skubiai iškviečiamas į nusikaltimo vietą: vyksta banko apiplėšimas. Jo priešininkas – intelektualus bankų plėšikas Daltonas, kuris, atrodo, iki smulkmenų suplanavo tobulą banko apiplėšimą. Netikėtai šiame supainiotame žaidime atsiranda naujas paslaptingas veikėjas – garsėjanti įspūdingais ryšiais, bet neaiškių tikslų turinti teisininkė Madalina. Iš kur ji atsirado ir ko ji siekia, dar labiau supainiodama tragiškai galinčią baigtis situaciją?"

Jei norite veiksmo, daug šaudau-gaudau scenų, tai nėra tas filmas. Bet jei norite psichologinio, scenarijaus pamąstymui, jei norite sužinoti tobulą banko apiplėšimo planą, būtinai pažiūrėkite "Inside man"! (sorry, bet lietuviško filmo pavadinimo vertimo tiesiog liežuvis/rankos nekyla neapsiverčia rašyti...)

Jau pirmosiomis filmo minutėmis prabilęs Daltonas suintriguoja. Ramuma, pasitikėjimas, garantija, jog žino, ką daro, jog kontroliuoja situacija, jog viskas iki smulkmenų yra apgalvota ir nebus suklysta, suklupta, paslysta - tuo tiesiog spinduliuojantis bankų plėšikas... užveda Žinoma, tai nervina detektyvą Milerį, šuniu kaukti norisi, kai suvokia, kad jų pasiklausimo planas buvo atsuktas ir sumaniai panaudotas prieš juos pačius, kad buvo klausomas visko iki smulkmenų policijos situacijos valdymo vagonėlyje. Iki isterijos gali privesti suvokimas, kad plėšikas visada yra žingsneliu priekyje, kad nesvarbu ką besugalvotum, Daltonas jau bus tai apmąstęs ir žinos, kaip pasielgti. Jokių isterijų, bereikalingų mirčių, kraujo ar aukų, tik žaisliniai ginklai (AirSoft'as valdo ) ir iki smulkmenų išnarstytas bei sustyguotas planas... Bei puikus planas "B" - jei įklius, jie turi tai, dėl ko bankų magnatas, milijardierius bus pasiruošęs padaryti bet ką, ištraukti juos iš bet kur, kad tik faktai neiškiltų viešumon... Informacija yra visagalė!

Ir kaip be moteriškosios lyties filme Madalina - gyvatė Afroditės kailyje... Su ja nenori ginčytis, jai negali pakenkti, nes ji visada turės kažką, kas tave parklupdys, kas prives paklusti ir galiausiai padaryti taip, kaip ji norės. Fatališka moteris? Bitch iš didžiosios "B"? Tokia, kokių dauguma bijo ir stengiasi apeiti lankstu, bet negali nepalydėti žvilgsniu, nenužvlegti? Tokios moterys negali nežavėti, jos negali nepakerėti, bet jos gąsdina... Taip pat kaip ir Daltono pulsuojantis pasitikėjimas savimi ir ramumas, užtikrintumas. "Kas turi informaciją, tas valdo situaciją!" Jos atveju - tas šokdina reikiamu metu reikiamus žmones, tampo teatro lėlių virvutes spektaklyje, kurs vadinamas Gyvenimu...

Dedu diiiidelį pliusą ir rašau 10+!!!




"Bormanas, Kaukolė, Čiucha ir Spiritas verčiasi karo laimikių paieška (juodieji digeriai, moradieriai). Vyrukai iš žemės gelmių traukia seniai prarastus daiktus – žuvusių karių medalius, dokumentus, retus ginklus. Per eilinį "kapaviečių išniekinimą" jie kažkokiu nepaaiškinamu būdu atsiduria 1942-ųjų mūšio sūkuryje..."

Kuo toliau, tuo geresnius filmus stato rusai. Konkurencija Holivudui Be to, jų filmai vis dar nepraradę gero scenarijaus, gilesnės minties, moralo gyslos. Pastarajame filme, po nepaaiškinamo nubloškimo į Antrojo pasaulinio fronto linijas iš dabartinių dienų, manau, vyrukai nebenorės niekinti kapaviečių ar lakstyti Maskvos gatvėmis, vaidindami neo-nacius... Bet ne tame esmė, mano požiūriu. Kuo rusų filmai žavi, tai neprarandama draugystės, vienas už visus ir visi už vieną dvasia, moralinio, žodžio laikymosi ir pagarbos gija. Kol draugai neištęsės, rodos, juokais duoto močiutei pažado, surasti sūnų, žuvusį fronte, kol nesusivienys, nepamirš kvailų peštynių dėl to, kad kiekvienas iš jų yra kitoks, kol nestos lyg mūro sienas vienas už kitą, kol netaps kumščiu, komanda, vieniu, tol jie negrįš į dabartį, atguls karo lauke, jei nekovos iš vien...



Žinoma, koks filmas be meilės gijos... Neišvengta ir čia to Gražuolė medicinos seselė, drąsiai šliaužiojanti po mūšio lauką, gelbstinti sužeistuosius kareivėlius, palaikanti, partempianti į saugesnę vietelę ir t.t. Ir kaip tokios neįsimylėsi! Širdį plėšančiai suvaidinta scena, kuomet Bormanas beviltiškai stengiasi įspėti sesutę Nina nešliaužti į štabą, kuris, juk jis žino, jis istorikas iš ateities, bus susprogdintas... Ašarėlė nuriedėjo...

Žodžiu, dedu pliusą ir rašau 10 balų!

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-12 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 77 d. ]
[ Peržiūrėta: 1029 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/inside_man_ir_my_iz_budushchego/catid/8 ]

Žurnalistika - tai informacijos pateikimo menas, kur požiūrio kampą renkasi korespondentas, o mes jau renkamės ar pritarti jo išdėstytai nuomonei. Taigi informacijos pateikimas priklauso grynai nuo interpretacijų, nuo to, kaip norime matyti situaciją...

Priešraketinė gynyba (Ballistic Missile Defense) tapo viena iš itin svarbių temų (pamėginkite pa'google'inti ir gausite nei daug, nei mažai, o apie 430.000 užklausą atitinkančių nuorodų... ) 95% straipsnių jums pasakos apie tai, kaip baisu yra šiuolaikiniame pasaulyje gyventi ir kaip gyvybiškai būtina apsišarvuoti visomis įmanomomis gynybos sistemomis visuose įmanomuose visatos kampeliuose, 4,9% straipsnių sakys, kad viskas čia OK ir nereikia perdėti, baimintis ir bauginti visuomenių - Iranui dar toli toli iki tarpkontinentinių ar tolimojo nuotolio balistinių raketų, o ką jau ir bekalbėti apie sugebėjimą į tokias raketas įmontuoti branduolinio ginklo užtaisą, Rusija tesugeba garsiai muštis, kas yra tolygu šūkaliojimui, grasinimams, bet be jokios realios iniciatyvos, Kinija auga, plėtojasi, bet kartu ir demokratėja, taigi nederėtų jos vardo įtraukti į juodąjį grėsmių sąrašą, Šiaurės Korėja irgi drąsi šūkalioti, Pakistanas - lyg darželinukas, kuris drąsiai reiškiasi, vos kyštelėdamas galvą iš už mamytės (tos pačios Rusijos ar Kinijos) užnugario etc. Na, o 0,1% gautų įrašų jus bent prajuokins, pateikdami požiūrį su gera sarkazmo doze Pvz:


Na, o toliau jau Jums, gerbiamieji, rinktis, kurią nuomonę nuspręsite palaikyti ir prie kurios pusės šlietis

P.S.
[ Publikuota: 2008-04-02 ] • [ Autorius: Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 67 d. ]
[ Peržiūrėta: 1370 ] • [ Komentarai: 0 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.net/irasas/ballistic_missile_defense/catid/8 ]