Dar viena "darbo" diena...
Nebežinau, kuri diena pasideda taip pat ir taip pat... Suskambus žadintuvui, refleksiškai, realiai net nesuvokdama jį greitai greitai išjungiu, nes ko ryte labiausiai nekenčiu, tai kriokiančio žadintuvo!.. Ir nesvarbu graži, maloni ausiai ar šaiži, gąsdinanti melodija, vis tiek vienodai nemėgstu rytinių žadintuvų ir stengiuosi kuo greičiau juos išjungti...
Rytinis dušas atgaivina! Vanilės aromato muilas ir pylingo kempinė padeda pabusti, pasijusti gaiviai ir švariai
Susisuku į minkštutį chalatą ir tapnoju į virtuvę, kur...
...kavos aromatas rytais taip maloniai pakutena nosį ir lyg angelas pėdutėmis nutapnoja gomuriu, stemple, rodos, pasiekia širdies gelmes
Jei turiu įkvėpimo ir jei vakar sugebėjau nusivilkti iki parduotuvės, tai papusryčiauju. Jei ne, gerai ir be maisto - ponų išmislas
Pravėrusi spintą, žvelgiu gana tuštoku žvilgsniu su amžina moteriška mintimi galvoje - "Neturiu ką apsirengti..."
Visgi neišeinu iš namų nuoga, vadinasi, ką apsirengti dar turiu
... Mes čia ateiname kaip į darbą... Lyg gilaus komunizmo laikais užsiregistruojame knygoje prie informacinio stalo, tapnojame laiptais į antrą aukštą, stengdamiesi sukelti kuo mažiau triukšmo... Nužvelgiame jau panirusius prie savo kompiuterių ir knygų, susirandame akimis savo vietą, kuri, kaip ir tikėjausi, yra laisva, nes čia, lyg pagal nerašytą taisyklę, visi jau kaip ir turime savo vietas... Klesteliu į pilką, oda (žmogaus?!
) trauktą kėdę, pakėlusi akis išvystu tai, ką ir tikėjausi - per penkias vietas priešais sėdi palinkusi garbanė, tikriausiai istorikė arba menininkė, nors iš tikrųjų žalio supratimo neturiu, bet kažkodėl taip manau, virš jos galvos lyg kokia istorikės/menininkės aura sklando
per dvi vietas nuo manęs dažniausiai sėdi juodaplaukis vyrukas, bet jis nėra punktualus, kartais pasidaro pravaikštas. Kitapus salės, ties antra valanda sėdi mano kursiokas... hmz, koks jo vardas? Keturis metus (na, gerai, realiai tik maždaug tris, nes semestras Erasmus'e ir šis semestras nesiskaito...) su tuo žmogumi mokiausi viename kurse, sėdėjau tose pačiose auditorijose, o vardo po šiai dienai nežinau ir nė nenumanau... gėda?.. gal... Ties trečia valanda sėdės arba garbaus amžiaus vyriškis arba blondinas jaunuolis. Tiesa, vyriškis pasirodo dažniau po pietų, o vaikinukas būna iki pietų, tai jie kaip ir dalinasi viena "darbo" vieta. Už nugaros po kelių valandų klestelės magistrantas, kurio aplankyti vis užsuks kolega ir jie, mėgindami tyliai, bet dažniausiai užsimiršdami ir nesąmoningai keldami balso toną, skaldys informatikų/matemtikų juokelius... Tiesa, gali būti, kad apie 12 valandą, išsimiegojęs, kiek užtinęs atsivilks Tomas (šito kursioko vardą žinau
) ir klestelės tiesiai priešais mane, bandys mokytis, rašyti darbą, bet dažnai užsuks į forumus, leis sau atsitraukti nuo darbo tam, kad atrašytų žinute one.lt tinklalapyje
Mes visi - likimo broliai ir sesės
Tik bandantys pagauti prabimbinėtą laiką ir laiku pabaigti savo bakalautinius/magistrinius darbus
Parašyti išvadas, padėti tašką ir paskutinį kartą stipriai stipriai pasirąžę, pamankštinę kaklus, pasitrynę akis, palikti šią mokslu alsuojančią patalpą - VDU skaityklą...
[ Publikuota: 2008-05-13 ] • [ Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 108 d. ]
[ Peržiūrėta: 665 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/dar_viena_darbo_diena ]
Rytinis dušas atgaivina! Vanilės aromato muilas ir pylingo kempinė padeda pabusti, pasijusti gaiviai ir švariai
...kavos aromatas rytais taip maloniai pakutena nosį ir lyg angelas pėdutėmis nutapnoja gomuriu, stemple, rodos, pasiekia širdies gelmes
Jei turiu įkvėpimo ir jei vakar sugebėjau nusivilkti iki parduotuvės, tai papusryčiauju. Jei ne, gerai ir be maisto - ponų išmislas
Pravėrusi spintą, žvelgiu gana tuštoku žvilgsniu su amžina moteriška mintimi galvoje - "Neturiu ką apsirengti..."
... Mes čia ateiname kaip į darbą... Lyg gilaus komunizmo laikais užsiregistruojame knygoje prie informacinio stalo, tapnojame laiptais į antrą aukštą, stengdamiesi sukelti kuo mažiau triukšmo... Nužvelgiame jau panirusius prie savo kompiuterių ir knygų, susirandame akimis savo vietą, kuri, kaip ir tikėjausi, yra laisva, nes čia, lyg pagal nerašytą taisyklę, visi jau kaip ir turime savo vietas... Klesteliu į pilką, oda (žmogaus?!
Mes visi - likimo broliai ir sesės
[ Publikuota: 2008-05-13 ] • [ Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 108 d. ]
[ Peržiūrėta: 665 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/dar_viena_darbo_diena ]
« Ankstesnis • Sekantis »
Komentarai
Kolkas niekas nekomentavo straipsnio. Būkite pirmas /-a!



