O, karalaiti didingiausias,
Aš su naujienom nekokiom.
Vien mintys širdį spaudžia, lūpas kausto,
Tačiau ištarti privalau.

Kai saulės šviesulys krauju pasruvęs
Paliks padangę tris kartus,
Jūs karalaitė mylimiausia
Jau paskutinį kartą atsidus.

O ne, nerūstauki valdove,
Nekelki baimės tu bangų.
Mes viltį turim, o su meile
Jos tampa mirtinu ginklu.

Balnok balčiausiąjį ristūną,
Šuoliuok, brolau, dulkėtuoju keliu.
Tau kiekviena akimirka brangi juk.
Turi suspėt! Dar nevėlu...

Jei kelyje sutiksi priešą rūstų,
Kovoki aukso kardu išdidžiai.
O jei eiklus ristūnas kristų, pasibalnoki viltį.
Juk tikslą tu pasiekti privalai.

Įveik devynis kalnus,
Devynias upes perbriski sraunias.
Nukauki mitines pabaisas,
Lai kraujas teka upėmis, jei reiks.

O trečiąnakt ateik prie josios guolio.
Nesudvejoki nė akimirkai trumpai!
Ir pasikliovęs tiktai meilės galiom,
Suvilgyk lūpas bučiniu karštai.

Atvers žydras akis princesė,
Alsuos gyvybe skruostai jos rausvi,
Paskęsit svaigiam valso sūkury...
Tačiau dabar svajoti negali!

Tu privalai šuoliuoti, karalaiti,
Nepabijot iškilsiančių kliūčių.
Dėl meilės galima viską paaukoti,
Didingo tikslo siekti net krauju...
[ Publikuota: 2003-12-12 ] • [ Zhucka, amžius rašymo dieną: 17 m. ir 320 d. ]
[ Peržiūrėta: 1279 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/eiles_karalaiciui ]