Nieko saldaus, svaigaus ir seilėto čia nėra. Tik tiesa, kuri kai kam gali atrodyti skaudi ir panešėti į šlykštų melą. Bet... Tai tik mano nuomonė, už kurią redakcija neatsako

"Meilė"... Hmz, gal ir nieko žodis. Na, pasižiūrėkime, 5 raidės, nesunki rašyba, taigi nesuklysi keverzodamas ant atviruko, apseilėtame jausmų kupiname laiške ar pagal populiarumą saldiems prisipažinimams dabar neaplenkiamoje trumpojoje žinutėje (sms'e)... "Aš Tave myliu!" - bene pirmoji frazė (dažniausiai prieš arba po šios frazės klausiama kur kas vulgaresnių, aštresnių žodžių...), kurią paparašo išmokyti užsieniečiai, tariamai susižavėję mūsų gimtąja kalba. O po to veblena keistai kirčiuodami, dar keisčiau tardami, suliedami šiuos tris žodžius į kažkokią vientisą makalynę... Šveplena ir keistai šypsosi. Arba ištarę šią frazę kinkuoja galvomis ir spinduliuoja keistai laimingomis akimis, lyg ką tik būtų užkariavę pasaulį, tapę Visatos valdovais ar panašiai. Juodaplaukis turkas didelėmis rudomis akimis šia fraze dar svaidysis keletą dienų, nes jam tai atrodo taip smagu, o vėliau paparasčiausiai nebesugebės prisiminti tų tokių sudėtingų žodžių, gal dar kartą kitą paklaus, pamėgins ištarti, bet tikriausiai nebesivargins laužyti liežuvio. Teisingai, o ir kam, juk tai - tik trys nuvalkioti žodžiai! Nieko nebereiškią šiam materialiam pasaulyje...

Mosuodami raudonų rožių milžiniška puokšte, pildami prižvejotų komplimentų pintines "įrodome", kad ir tam Tikrajam asmeniui mes turime būti tie Tikrieji objektai. Arba bent jau turime suteikti progą pavakarieniauti kartu, nueiti į kiną ar spektaklį, pašokti nuo besirangančių kūnų spinduliuojamos aistros įkaitintame iki sprogimo klube ar kaip kitaip praleisti bent truputį laiko kartu, kad galėtume, anot mūsų, pažinti vienas kitą daugiau, giliau, artimiau...

Taigi išsikovojome teisę į pasimatymą! Išsipustėme, susipurškėme ant savęs bene pusę buteliuko prabangių kvepalų, lyg norėtume, kad Tas žmogus mus ne pastebėtų už keliasdešimties metrų, o užuostų ateinant. Jei visa vakaro eiga įvertinama bent pusėtinai, o pageidautina, kad gautų kiek arba net daug geresnį balą, tai tuomet, jau galima sakyti, įsisiūbuoja didžioji pasimatymų, gimtadienių, kelionių ir t.t. grandinė.

Jei pratempiame kartu bent mėnesį (beje, laiko, kaip ir grožio suvokimas yra itin subjektyvus!), tai pradedame įtikėti atradę Tą Tikrąją Meilę. Jau bene visiems draugams apskelbiame turį žmogų, su kuriuo norėtume praleisti visą likusį gyvenimą, sudaryti santuoką, susilaukti vaikų.... STOP! Neįsisvaičiokime. Būkime realistais...

Kaip ten sakoma - meilė trunka trejus metus? Po trejų metų arba atsiranda prisirišimas, arba... Arba niekas neatsiranda, o akloji meilė išblėsta (jei tai nenutinka po trijų mėnesių...). Kur ji dingsta? Gal pasikasa po buitinėmis problemomis, užgožiama dirbamų viršvalandžių, pavėluotų valandų, atšalusių pietų... sudužusių vilčių, sugriuvusių iliuzijų... Bet juk kažkas turi visą tai nugalėti! Juk to išvengti neįmanoma, vadinasi, turi būti tas Tikrasis jausmas, kuris du žmones išlaiko kartu!

Kompromisas, pagarba, bendros viltys, idėjos, norai, siekiai, vienodas suvokimas, kaip iki viso to reikia prieiti - tai išlaiko bet kurį sandėrį, bet kurį verslą, bet kurią... porą.

Tai tik dar kartą paklausiu - ko mes iš tikrųjų taip intensyviai ir instinktyviai ieškome: meilės ar mums palankios, patogios partnerystės? Saldžių, bet dirbtinių žodžių visą likusį gyvenimą, ar sausoko, bet atitinkančio poreikius, atnešančio komfortą ir abipusį pasitenkinimą sandorio?

Romantizmo laikai praėjo... Išaugome iš -niolikinių seilėjimųsi ir svaičiojimų apie Tą Tikrąją Meilę, neturint nieko kito, tik vienas kitą... Tai tėra dinozaurėjanti liekana, kurios, rodos, niekam nebereikia, kuria nei vienas nebetikime...

Pasikeitė prioritetai, pasikeitė ir Meilė...
[ Publikuota: 2007-10-20 ] • [ Zhucka, amžius rašymo dieną: 21 m. ir 267 d. ]
[ Peržiūrėta: 471 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/lietingo_vakaro_pamastymai ]