Šiandien šį straipsniuką atsiuntė man Draugas. Kilo begalinis noras pridėti kelis savo pastebėjimus.

"Žmonių įsitikinimai - kuo tiki, tą ir gauni
(Lyga.lt BLOGas)
Balandis 29, 2008

Visi žmonės gyvena vadovaudamiesi savo įsitikinimais. Politiniai, religiniai, finansiniai, medicininiai, moksliniai įsitikinimai formuoja visą mūsų pasaulėžiūrą. Žmogaus smegenys blokuoja bet kokią informaciją, kuri prieštarauja jo supratimui (štai kodėl nesusikalba skirtingą požiūrį turintys žmonės...). Įdomiausia yra tai, kad daugelis įsitikinimų, įsišaknijusių mūsų galvose, neturi nieko bendro su tikrove. (!!!) Kitaip tariant, tai paprasčiausi stereotipai, kuriuos mes priimame už gryną pinigą. Žmogaus smegenys yra baisiai įdomus aparatas. Mokslininkai teigia, kad smegenys visiškai neskiria realybės nuo vaizdinių, kuriuos žmogus susikuria savo minčių pagalba (vadinasi, visi, kaip ir Alisa, gyvename savo Stebuklų šalyse?!). Šį dėsnį galima suformuluoti dar paprasčiau - bet koks tvirtas žmogaus tikėjimas, paremtas stipriu emociniu atspalviu, neišvengiamai tampa tikrove. (prisiminkime saviįtaigos koncepciją, kuomet intensyviai tikint, kad sergi, kad gripuoji, pakyla temperatūra)

Tikėjimas kartais gali lemti mirsi ar gyvensi. Anglies šachtoje (berods tai buvo Vokietijoje) įvyko sprogimas ir keliasdešimt darbininkų liko įkalinti po žeme. Per porą valandų gelbėtojai privalėjo juos ištraukti, kitaip darbininkams grėsė mirtis dėl deguonies trūkumo. Šachtininkai buvo atkirsti dviem grupelėmis ir visi žinojo, kas jų laukia, jeigu poros valandų bėgyje nesulauks pagalbos. Vienintelis skirtumas buvo tas, kad viena grupė su savimi turėjo laikrodį, o kiti ne. Gelbėtojai iki darbininkų prisikasė tik po 4 valandų, nesitikėdami rasti nei vieno gyvo. Jie buvo apstulbę, kai pamatė, jog viena darbininkų grupė liko gyva. Iš pradžių niekas negalėjo suprasti, kaip jie galėjo išgyventi 4 valandas, jeigu deguonies užteko tik dvigubai trumpesniam laikui. Tik vėliau paaiškėjo, kad lemiamas faktorius buvo laikrodis. Pirmoji grupė nuolatos stebėjo tiksintį laikrodį ir žinojo, kad po poros valandų ateis galas. Kita grupė irgi tą žinojo, bet jie prarado laiko pojūtį, kadangi neturėjo nei mažiausio supratimo, kiek turimo laiko jau praėjo. Todėl jų organizmas sugebėjo prisitaikyti taip, kad deguonies užteko dvigubai ilgesniam laikui. Ekspertai net neabejoja, kad tai išgelbėjo jiems gyvybę. ( ! Moralas - nedėvėkite laikrodžių Joke)

Kontroliuoti ir valdyti savo mintis žmogui yra pats sunkiausias uždavinys. Pabandykit bent kelias valandas galvoti ir kalbėti tik apie tai, ko labiausiai trokštate gyvenime. Kelis kartus bandžiau, bet kol kas to nepavyko padaryti. Kažkoks protu nelabai suvokiamas reiškinys - kalbėti apie problemas, sunkumus yra žymiai lengviau, nei apie savo svajones. Turbūt todėl, tik 1 žmogus iš 100 per savo gyvenimą tampa turtingu. Todėl vos keli procentai dirbančiųjų, išėję į pensiją, gali pragyventi iš savo santaupų. Būti daugumoje ne visuomet gerai.

O kuo tikite jūs?"

Pikta, bet iš patirties žinau, kad kur kas lengviau sau įteigti neigiamus dalykus, pasėti piktžolės grūdą, kuris vėliau labai sėkmingai įsibujoja net nebeprižiūrimas, lyg kirminas į mūsų pasąmonę įsiknisa kokia negera mintis ir ten bręsta, kol vieną dieną prasiveržia lyg ugnikalnis... Mokausi pozityvaus mąstymo koncepcijos, t.y. nesureikšminti to, kas neigiama, ir YPAČ kai yra sunku, negera, pikta, nemalonu, galvoti apie teigiamus dalykus, prisiminti malonias emocijas sukeliančius įvykius, o ne dar labiau save "grūzinti" pilkomis mintimis, kurios po kiek laiko netgi pajuoduoja...

Tikiu šviesesniu... rytojumi

[ Publikuota: 2008-04-29 ] • [ Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 95 d. ]
[ Peržiūrėta: 658 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: Zhucka.net/http://Zhucka.net/irasas/moniu_isitikinimai_-_kuo_tiki_ta_ir_gauni ]