Sakoma, kad lietuviai - pavydi tauta. Nelabai ir pasiginčysi su tokiu teiginiu, nes kas tiesa, tas... ne melas Tik iškyla kitas klausimas - ar sveikas pavydo kiekis yra blogai?

Atsikeli ryte, geri kavą, rūkai rytinę cigaretę, užmiegotomis akimis žvelgi pro langą ir akys užkliūna už nuliovo kaimyno BMW... Staiga ima graužti skrandį, sukti vidurius, kava praranda skonį, o cigaretė tampa siaubingai karti... Nieko nematai, tik dieviškąja pašvaiste nušvitusį bimbalį...

Arba tempi įsirėžusi namo maišus pirkinių. Jautiesi, lyg rankos būtų nutysusios iki žemės, diegia stuburą, skausmas "pakutena" strėnas, keiki mintyse visus ir viską, kai vienoje iš laiptų aikštelių sutinki savo "mylimą kaimynę" (na, kitas lietuvių bruožas yra neitin spinduliuoti begaliniais šiltais jausmais savo kaimynams...), kuri stragsi lengvu žingsneliu, o visus tuos oligarchiškai padabintus maximinius maišelius tempia jos brangusis... O jau kaip suima pavydas! Nebejauti skausmo, nebejauti nuovargio, išsistiesi kaip styga ir mėgini pravinguriuoti pro šalį, vaizduoti, kad viskas tau ir taip OK, maždaug, pati taip nori... Vos pravėrusi buto duris, susmunki... iš nevilties, iš skausmo, iš pykčio ir iš viso kito, ką tik sugeba susukti tavo smegenėlės...

Ir taip toliau, ir panašiai - vieniems pavydime naujų ratų, kietiems - lieknesnės žmonos ar stotingesnio vyro, tretiems - geriau apmokamo darbo ar ilgesnių atostogų, ketvirtiems... žodžiu, bet kokiu atveju įsigilinę rastume, ko pavydėti Juk mes išradingi, kai labai to norime

Pavydas nėra gerai, nes jis užvaldo mintis, dažnai nuliūdina, retą kurį gal net sužlugdo, bet kita vertus, žinant lietuvišką mentalitetą, pavydas gali išeiti ir į naudą - tapti varomąja galia, užsukančiu varikliuku!

Na taip tingisi ko nors imtis, na taip nesinori keisti darbo, nors senasis jau pykina iš pat paširdžių, na taip užkniso kiekvieną rytą problemų keliantis automobilis ar nesuvokiamai "pats susigadinantis" kompiuteris... Taip gal ir plauktų dauguma silpnavalių pasroviui, bet štai tokį rytą, kaip nupasakojau pirmojoje situacijoje, pamato tą BMW dieviškos aureolės šviesoje ir nusprendžia, kad ir jis/ji įsigys tokį! O tada susiima ir... žiūrėk pasikeičia, žiūrėk sugeba išsireikalauti didesnio atlyginimo ar pasikeičia darbo vietą, žiūrėk pradeda veikti ir staiga suvokia, kad šiais laikais įsigyti naują automobilį nėra jau taip sudėtinga... Gerai, kai pavydas taip suveikia, deja, dažnai jis turi ir atoveiksmius - grauždamasis kažkur giliai paširdžiuose tiek visko prigraužia, kad žmogus ryžtasi patiems kvailiausiems, labiausiai nepasvertiems žingsniams, kurie vėliau banga po bangos išsirutulioja į itin nemalonias situacijas.

Na, bet tikėkimės, kad lietuviai labiau linkę pavydo išskiriamą energiją paversti racionaliais veiksmais ir jėgas panaudoti tiek savo, tiek visuomenės gerovės didinimui!

[ Publikuota: 2008-04-18 ] • [ Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 83 d. ]
[ Peržiūrėta: 718 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: Zhucka.net/http://Zhucka.net/irasas/pavydas ]