Iš lėto kėliau vyno taurę. Jaučiau, kaip jo raudonis geriasi į mano ištroškusias lūpas, vos vos nudegina liežuvį ir nuslysta į mano gilumą... Kūnas kaito kartu su tuo vyno gurkšniu, o akys nepaliaujamai sekė... Tave. Tu buvai čia pat. Žinau, kad irgi troškai mano kūno, bet slėpeisi savyje, tramdei aistrą. Ar ilgai pajėgsi apsimetinėti, kad tau nė motais, kas yra po mano juodo šilko suknele? Ar pameni, kai aš ateidavau į iškilmingiausius pobūvius be apatinių? Tave tai jaudindavo? Žinau, kad dabar mąstai apie tą patį, bet neprieini, vengi net mano žvilgsnio... Ar ilgai pajėgsi žaisti? Abejoju...
Grubiai suėmei mano kūną, rankomis įsikibai į plaukus ir prispaudei prie šaltos lyg ledas sienos. Jaučiau, kaip virpėjai. O gal tai tik aš virpėjau? Gal man tik atrodė, kad ir Tu? Ne, virpėjai ir Tu. Tiesiog nebesivaldei, aistra veržėsi... Ai! Nudeginai mano švelnią kaklo odą savo karštu bučiniu... Skauda, bet...malonu... Mes nebenorėjome valdytis ir kam to reikia! Jaučiau Tavo įkaitusį kūną... Tavo glamonės degino mane... Iš lūpų veržėsi vis gilesnės dejonės... Staiga kilstelėjai mane ir...
Ne, Branguti, matau, kad Tau reikia manęs, matau, kad nesivaldai, trokšti, degi, kaisti, taigi... išeinu... Kol Aš valdau situaciją, kol pasaulis po Mano grakščiom kojom, tu esi tik šunytis... Skaudu? Bet taip yra! Esi gyvuliškų poreikių vergas todėl tarnausi Man... Kentėk ir būsi... išganytas...
[ Publikuota: 2004-10-20 ] • [ Zhucka, amžius rašymo dieną: 18 m. ir 267 d. ]
[ Peržiūrėta: 835 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: http://Zhucka.lt/irasas/raudonam_sukury ]