Tau, mano mamyte...
Šiandien pirmasis gegužės sekmadienis...
Pamenu, kaip vaikystėje iš vakaro planuodavome su broliu, kaip reikės ryte pasveikinti mamytę: jei pavykdavo ją išvilioti iš namų (šiaip ji supratingai išeidavo į parduotuvę labai ilgam...), iškepdavau kokį žavų pyragą (tiesa, tas žavumas būdavo sąlyginis, nes nevisada juk viskas gaunasi taip, kaip receptų knygų paveiksliukuose...), prikarpydavome, pripiešdavome atvirukų, iš kaimynės darželio priv... na, ne, pasiskolindavome tiesiog
gėlių, užkišdavome jas kur nors kambaryje, kad mama nepamatytų per anksti (dažniausiai beslėpdami aplaužydavome, bet juk ar tame esmė
). Ryte stengdavomės atsikelti anksčiau už mamą (patikėkite, tai nėra lengva! Be jos pagalbos, kai ji supratingai kiek ilgiau gulėdavo lovoje, vargu ar viskas taip sėkmingai pavyktų
) ir išvirti jai kavos, atnešti į lovą, apipulti, išbučiuoti, užversti padarytomis dovanėlėmis ir gėlėmis (gerai, jei šaknis tėtis primindavo nukarpyti, nes antraip lova būtų pilna smėlio
).
Šįryt pabudau šalia Mylimo Žmogaus draugų sodyboje. Išėjusi į kiemą, pamaniau, kad patekau į rojų - prieš akis lyg ant delno buvo nugulęs ežeras, pienių pieva konkuravo geltonumu su saulute... Rytinė kavutė kieme, besilepinant saulės glostomais pečiais ir besigardžiuojant Mylimojo atneštais ledais... Mmmm...
O tada šoki į savo ištikimąjį liūtuką ir mini į Vilnių, greitai greitai nusiaubi gėlių turgelį (kuris tokiomis dienomis klesti, spėju, net labiau nei visos maximos...), išrenki pačias nuotaikingiausias gėlytes ir mini į Vilniaus širdį - Katedrą, kur mama koncertuoja...
Kaip gražiai angelo pėdutėmis per sielą nubėgo švelnios muzikos tonai...
Ta akimirka, kai pasveikinau nusileidusią nuo Katedros balkono mamą, verta milijono! Tik motina gali šitaip džiaugtis, matydama savo vaikus!
Paskutinis akcentukas buvo pietūs Belmonte. Maistas juk ne ką mažesnis malonumas gyvenime
O kai dar po to gali pasivaikščioti po tokią mielą vietą, prisiminti, kaip ji atrodė seniau, kaip mažus vaikus tėtis niurkydavo tuose kriokliuose karštomis vasaros dienomis... Smagu
Prisiminimai pasaldina gyvenimo kavą...
Taigi, su žaviai miela mamos diena, Mama!
[ Publikuota: 2008-05-04 ] • [ Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 100 d. ]
[ Peržiūrėta: 541 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: Zhucka.net/http://Zhucka.net/irasas/tau_mano_mamyte ]
Pamenu, kaip vaikystėje iš vakaro planuodavome su broliu, kaip reikės ryte pasveikinti mamytę: jei pavykdavo ją išvilioti iš namų (šiaip ji supratingai išeidavo į parduotuvę labai ilgam...), iškepdavau kokį žavų pyragą (tiesa, tas žavumas būdavo sąlyginis, nes nevisada juk viskas gaunasi taip, kaip receptų knygų paveiksliukuose...), prikarpydavome, pripiešdavome atvirukų, iš kaimynės darželio priv... na, ne, pasiskolindavome tiesiog
Šįryt pabudau šalia Mylimo Žmogaus draugų sodyboje. Išėjusi į kiemą, pamaniau, kad patekau į rojų - prieš akis lyg ant delno buvo nugulęs ežeras, pienių pieva konkuravo geltonumu su saulute... Rytinė kavutė kieme, besilepinant saulės glostomais pečiais ir besigardžiuojant Mylimojo atneštais ledais... Mmmm...
O tada šoki į savo ištikimąjį liūtuką ir mini į Vilnių, greitai greitai nusiaubi gėlių turgelį (kuris tokiomis dienomis klesti, spėju, net labiau nei visos maximos...), išrenki pačias nuotaikingiausias gėlytes ir mini į Vilniaus širdį - Katedrą, kur mama koncertuoja...
Kaip gražiai angelo pėdutėmis per sielą nubėgo švelnios muzikos tonai...
Ta akimirka, kai pasveikinau nusileidusią nuo Katedros balkono mamą, verta milijono! Tik motina gali šitaip džiaugtis, matydama savo vaikus!
Paskutinis akcentukas buvo pietūs Belmonte. Maistas juk ne ką mažesnis malonumas gyvenime
Taigi, su žaviai miela mamos diena, Mama!
[ Publikuota: 2008-05-04 ] • [ Zhucka, amžius rašymo dieną: 22 m. ir 100 d. ]
[ Peržiūrėta: 541 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: Zhucka.net/http://Zhucka.net/irasas/tau_mano_mamyte ]
« Ankstesnis • Sekantis »
Komentarai
Kolkas niekas nekomentavo straipsnio. Būkite pirmas /-a!



