2007 m. rugsėjo 29 d. sėdau už savo ištikimojo Peugeot 306 vairo ir po 9 valandų, prakeikus Lenkijos kelius, atsidūriau žaviame mieste - Torūnėje. Bene savaitė prieš šią kelionę buvau gavusi pakvietimą, dalyvauti 2007 m. spalio 1 d. vyksiančioje ceremonijoje, kurioje mūsų Prezidentui Valdui Adamkui bus suteiktas Mikalojaus Koperniko universiteto Garbės daktaro vardas. Džiaugiausi, galėsianti sudalyvauti tokiame renginyje, bet tikrai nesitikėjau, kad gausiu... VIP'inę vietą

O viskas buvo taip...

Lėkdama iš kažkokio informacinio susirinkimo, kurių buvau daugiau nei apstu pirmąją Erasmus savaitę, bijojau, kad pavėluosiu (tikrai nenorėjau įsiveržti į salę vidury kalbos ar pan...). Ilgokai užtrukau prie apsaugos, nes reikėjo palikti visus daiktus, su savimi leido įsinešti tiktai mobilų ir, paprašiusi leidimo turėti su savimi fotoaparatą, gavau teigiamą atsakymą,bet apsauginis itin rimtu veidu pirmiau ėmėsi patikrinimo ar tas daikčiukas tikrai fotografuoja, o ne... nežinau, gal purškia vandeniu arba šaudo miniatiūrinėmis kulkomis Žodžiu, įsiveržiu į salę, prasispraudžiu pro studentų, besibūriuojančių prie durų, debesį (nes ten kartu vyko ir mokslo metų pradžios ceremonija, kurioje prisiekė po porą pirmakursių (mergina ir vaikinas) iš kiekvieno fakulteto - graži tradicija, šiaip jau), ištempiu kaklą lyg gervė ir pradedu dairytis vietų su nuoroda "for NCU quests" (nes taip man nurodė Agata, įteikdama voką su kvietimu). Tuo metu prie manęs prisiartina kostiumuotas vyriškis, akivaizdžiai ceremonijos darbuotojas, padedantis tyliai susirasti vietą tokiems, kaip aš išsiblaškiusiems ir paklydusiems žiūrovams, ir be jokių įžangų tiesiai šviesiai taria (lenkiškai, bet parašysiu nacionaline kalba ) - "Būsite iš Lietuvos?" Po nedrąsaus mano linktelėjimo, nes pirmiau apsidairiau, ar jis tikrai kreipiasi į mane, jis ima mane už parankės ir nuveda į... trečiąją sėdimų vietų salėje eilę! Aplinkui ant kėdžių mirga marga nuorodos su pavardėmis ir pareigybėmis asmenų iš Lietuvos URM'o, ambasadų, girdžiu viešųjų ryšių atstovų neramias replikas, paskutinius kalbos pakoregavimus ir pan. Kelias minutes sėdėjau kaip ant adatų... Na, vis tiek juk nejauku, bet netrukau apsiprasti - prie gero, prie minkštos, šiltos vietos greitai priprantama

Taigi stebėjau ceremoniją iš VIP vietų, kaip vėliau paaiškėjo, mano kolegės sėdėjo kur kas toliau - kažkur tarp 30-40 eilių... O vat tada man kilo klausimas - kuo aš išsiskyriau, kad tas vyrukas taip mandagiai ir pagarbiai mane pasodino? Matyt, kostiumėlis ir nesąmoningai pasitikėjimu savimi dvelkianti laikysena sukūrė rimtą aurą apie mane

Vat taip pradėjau savo pusmetį trukusias studijas Torūnėje, Lenkijoje



[ Publikuota: 2007-10-01 ] • [ Zhucka, amžius rašymo dieną: 21 m. ir 249 d. ]
[ Peržiūrėta: 45 ] • [ Rekomenduoti draugui! ]
[ Individualus adresas: Zhucka.net/http://Zhucka.net/irasas/v_adamkus_lankesi_toruneje ]